Artėjant vienam svarbiausių 2017-ųjų lenktynių sezono startui – Šiaurės Europos zonos šalių (NEZ), Lietuvos ir Lenkijos ralio kroso čempionato II etapo varžybom „Vilkyčių“ trasoje, apie šios disciplinos specifiką kalbamės su Kasparu Navicku ir Paulium Pleskovu.

Itin sėkmingai pastaraisiais metais Europos ralio kroso čempionate startuojantis Kasparas neseniai vykusiuose „Extreme Driving School“ mokymuose gana detaliai išnarstė ralio kroso ypatumus. Praėjusį sezoną „Super 1600“ klasėje bronzos medalį iškovojęs vaikinas teigia, kad ralis krosas gerokai arčiau žiedinių lenktynių tiek vertinant kontaktinės kovos galimybes, tiek automobilio reguliavimą.

Nors grumtynės dėl geresnių pozicijų iš šalies atrodo gana agresyvios, visgi sportininkai stengiasi važiuoti kiek įmanoma korektiškiau, nes kiekvienas varžovo stumtelėjimas gali būti įvertintas teisėjų, kurie karštakošius be didelių skrupulų ramina nubraukdami iškovotus taškus.

„Ruošiantis lenktynėms komanda itin atidžiai analizuoja kiekvienos trasos ypatumus ir ieško geriausių automobilio nustatymų. Tam naudojamos ir vaizdo kameros, ir GPS davikliai, ir išcentrines jėgas matuojantys jutikliai. Po kiekvieno važiavimo visų jų duomenys lyginami su geriausio rato ar atskirų sektorių įveikimo rezultatu, atitinkamai koreguojama važiuoklės geometrija“, – pasakojo K. Navickas.
Ralis krosas

Šiais metais nusprendęs atsisveikinti su Europos automobilių kroso čempionatu ir išbandyti jėgas tokio paties kalibro ralio kroso pirmenybėse, klaipėdietis P. Pleskovas prisipažįsta buvęs nustebintas kiek daug subtilių skirtumų yra tarp šių lenktynių atmainų.

„Ralio kroso trasų specifika, kai 50 proc. distancijos driekiasi asfaltu, o kita 50 proc. – kietai suplūktu žvyru, labai daug ką verčia aukštyn kojom. Dėl asfalto atkarpų „kovinės“ mašinos pakabos ir transmisijos nustatymai turėtų būti artimesni žiedinėms lenktynėms. Jei krose bemaž visus posūkius greičiausiai įveikti galima privertus automobilį slysti šonu, tai ant asfalto toks vairavimo stilius tinka nebent norint sulaukti ovacijų žiūrovų tribūnose, bet ne siekiant laimėti lenktynes.

Tarkim, jei krose automobilio transmisijos blokiruotės gali būti pakankamai „kietos“, tai su panašiais techniniais sprendimais ralio kroso trasoje atsiduri aklavietėje – asfaltas tokių nustatymų visiškai netoleruoja. Norint optimalia trajektorija įveikti aštresnius posūkius būtina naudoti stovėjimo stabdį. Tai daryti galima su sąlyga, kad vos prisilietus prie jo svirties centrinis diferencialas leis „atkabinti“ galinius ratus.

Mano automobilyje toks triukas atliekamas gerokai sudėtingiau: stovėjimo stabdžiu blokuoti ratus ir koreguoti judėjimo trajektoriją galima tik numynus sankabos pedalą – priešingu atveju tiesiog sulaužysi transmisiją“, – atvirauja P. Pleskovas.

Nors TSK „Baltijos autosportas“ komanda turi itin didelį patirties kroso varžybose bagažą, visgi pradėjus ruoštis aukščiausios prabos ralio kroso kovoms, pasirodė, kad daugybę dalykų reikia atrasti naujo.

„Ralio kroso trasose tradiciškai pasiekiami didesni greičiai, todėl būtinas visiškai kitoks pakabos geometrijos reguliavimas. Jei kuris nors parametras – ratų išvirtimo ar vadinamasis kasterio kampas – netiks konkrečiai trasai, automobilis slys arba priekiu, arba galu, arba bus sunkiai sugaudomas po šuolių nuo tramplino. Tai gana ilgos ir brangios pamokos, todėl optimalius sprendimus radusių komandų inžinieriai žiniomis kaip taisyklė nesidalina: užsiauginti naujų konkurentų niekas neskuba. Ta informacija, kurią buvome gavę žiemą, pasirodė „nevežanti“ – tenka eksperimentuoti ir mokytis toliau“, – atviravo P. Pleskovas.

Ralis krosas nuo kroso gana stipriai skiriasi ir vairavimo technika. Jei važiuojant tik žvyro trasa galima daugumą posūkių įveikti slystant šonu, tai ralio kroso trasoje būtina atrasti tokius stabdymo taškus ir važiavimo tempą, kad slydimo būtų kuo mažiau: jei po viražo „pabėgs“ mašinos priekis, ar – „drifto“ stiliumi – galiniai ratai, greičiausiai į kitą posūkį atvažiuosi žiūrėdamas varžovams į nugaras.

Paulius Pleskovas

Pamatyti kaip tokias varžovų klaidas lenktynių metu medžioja patyrę ralio kroso vilkai, bus galima jau šį savaitgalį „Vilkyčių“ automobilių sporto komplekse, kurs vyks Šiaurės Europos zonos šalių, Lenkijos ir Lietuvos ralio kroso čempionato II etapas.

„Super 1600“ klasė šįkart beveik lietuviška – tarp 9 startuosiančių vaikinų, tik du svečiai iš Norvegijos ir Lenkijos. Čia su „Lada 2018“ automobiliu pasirodys Laurynas Petraška, pirmajame čempionato etape iškovojęs trečiąją vietą.

„NEZ 2000“ klasėje su keturiais mūsiškiais rungsis trys Suomijos pilotai (du pirmoje etapo prizininką) ir vienas svečias iš Lenkijos. „NEZ Open“ įskaitoje, kurioje pirmais smuikais I etape Latvijoje griežė suomių pilotų desantas, debiutuos du Lietuvos atstovai. Tradiciškai itin įspūdingai atrodančiose „Super Cars“ klasės mūšiuose pasirodys 4 mūsiškiai, vienas Latvijos ralio kroso meistras ir 5 svečiai iš Lenkijos.

„Vilkyčių“ automobilių sporto komplekso šeimininkas ir varžybų organizatorius Kazimieras Gudžiūnas, klausiamas, ką būtų galima pavadinti favoritais, nuo tiesaus atsakymo diplomatiškai išsisuko, tačiau patikino, kad kitų tokio aukšto lygio ralio kroso kovų teks laukti visus metus arba važiuoti į Lenkijoje ar Latvijoje vyksiančius čempionatų etapus.

Sekmadienį 8.30 val. įvyks dalyvių burtų traukimo ceremonija, o po jos prasidės laisvosios treniruotės. 10 val. dalyviai prie starto stos pirmam kvalifikaciniam važiavimui. 11 val. trasoje bus surengtas dalyvių paradas ir vairuotojų pristatymas. 12 ir 14 val. įvyks antrasis ir trečiasis kvalifikacinis važiavimas, o jau 16 val. sportininkai stos į startą finalinėms kovoms. Kiek vėliau numatyta ir prizininkų apdovanojimo ceremonija.

Bilietus į varžybas jau dabar galima įsigyti „Bilietai.lt“ kasose arba internetu. Stovimų bilietų kaina – 10 eurų, tribūnoje – 15 eurų. Prekyba bilietais vyks ir renginio dieną.