aA
Penktadienį Vilniaus oro uostas įsileido žurnalistus apžiūrėti, kaip vyksta kilimo–tūpimo tako rekonstrukcijos darbai ir papasakojo, kokie iššūkiai laukia.
Tako rekonstrukcija
© DELFI / Karolina Pansevič

Paskutinis lėktuvas oro uoste nusileido dar prieš 12 val. nakties. Jau vidurnaktį čia atvyko sunkioji technika.

Nuo pat liepos 14 dienos iki rugpjūčio 17-osios oro uoste darbuosis keli šimtai darbininkų. Tuo metu per Vilnių turėję vykti skrydžiai perkelti į Kauno oro uostą.

„Apytiksliai dirba 170–180 žmonių ir apie 60 vienetų sunkiosios technikos. Darbai jau vyksta pilnomis jėgomis.

Taip pat dirba penkios asfalto frezos, viena iš jų per parą apytiksliai nufrezuoja 3000 kv. m. Tuo pačiu metu jau išinstaliuota visa žiburių sistema, taip pat buvo pradėti darbai dėl drenažo sistemos atnaujinimo“, – sakė Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas.

Iki šiol šalia tako buvo stiprinamas ir tankinamas apsauginių juostų gruntas, įrenginėjamos naujos lietaus surinkimo bei drenažo sistemos, tiesiami kabeliai ir atliekami kiti elektrotechnikos darbai. Šiuo metu tako rekonstrukciją vykdo Latvijos bendrovės „A.C.B“

O. Martenso teigimu, šią vasarą Vilnių liejančios liūtys ir audros neturėtų sutrukdyti darbų, todėl po 35 dienų oro uostas turėtų atverti duris: „Mes galime dirbti faktiškai bet kokiomis oro sąlygomis, išskyrus, tokią stiprią liūtį, kuri buvo šią savaitę. Tada mes turėtume trumpai sustabdyti darbą.

Kas labai svarbu – mes suplanavome pakankamai didelį laiko buferį. Jau rugpjūčio 5 dieną planuojame baigti asfalto dengimo darbus, iki 12 dienos turėtume atlikti kitus darbus, vadinasi, taigi turėtume dar beveik savaitės rezervą.“

O. Martensas pažymėjo, kad jokių trukdžių, perkėlus skrydžius į Kauno oro uostą, pirmą dieną nekilo: „Nebuvo jokių stambesnių problemų. Per visą tą laikotarpį, kurį dirbame, tas kraustymasis į Kauno oro uostą vyko labai sklandžiai, šiandien faktiškai nebuvo skrydžių vėlavimų ir eilių.“

Jis tikisi, kad rekonstruotas takas tarnaus 15–20 metų, tačiau tai priklauso nuo apkrovos.

„Numatome nemažą skrydžių augimą per ateinančius 10–15 metų. Apie 50 tūkst. skrydžių per metus turime jau dabar, pernai turėjome 3 mln. 800 tūkst. keleivių. Augimas keleivių siekia 15 proc., atitinkamai auga skrydžių skaičius, todėl manome, kad greitu laiku, gal po 3 metų, pasieksime 5 milijonus keleivių per metus, todėl turime būti pasiruošę“, – apie iššūkius kalbėjo jis.

O. Martensas pabrėžia, kad nerekonstravus tako, po 2–3 metų jis būtų netinkamas naudoti, kadangi nepatenkintų saugumo reikalavimų.

Olafas Martensas
Olafas Martensas
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors Kauno oro uosto takas ilgesnis už Vilniaus oro uosto kone visu kilometru, ilginti jo neplanuojama: „Mes neturime galimybių, nes iš vienos pusės yra geležinkeliai, iš kitos – Liepkalnio gatvė. Mes ilginti kaip ir norėtume, bet rinkos tendencijos rodo, kad oro uostai eina į tokį tiesioginį sujungimą tarp miestų, kada žmonės nori nuskristi į vietą tiesiogiai, dėl to technologijos eina link to, kad daugiau kuriama mažesnių lėktuvų, galinčių skristi ilgesnius atstumus. Todėl ilgesnio tako nereikės.“

Tako rekonstrukcijos projekto kaina – apie 19 mln. eurų. Vilniaus oro uostas keleiviams duris turėtų atverti rugpjūčio 18 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.