Penktadienį viešėdamas DELFI redakcijoje jis prabilo ir apie moksleivių laukiančius pokyčius, kurie turėtų būti įgyvendinti aukštojo mokslo reformos rėmuose.
Kur įstosi, lems ne egzaminų rezultatai, o pažymiai
„Aš tikiuosi, kad tai pavyks padaryti – nuo kitų metų moksleiviai, kurie pabaigs mokyklas, į aukštąsias mokyklas nebus priimami pagal baigiamųjų egzaminų tvarką, kaip dabar yra. Tikiuosi, kad bus žiūrima į mokymosi vidurkius 11-os, pavyzdžiui, 12-os klasės, kaip yra Vakarų Europoje“, – pranešė R. Karbauskis.
Anot jo, šį sprendimą norima priimti, nes ir moksleiviai, ir jų tėvai egzaminų sesijos metu patiria didelį stresą.
„Mokeisi gerai, įsisavinai. Egzaminai tik patvirtintų, kad tu esi pabaigęs tą kursą, kurį turėjai pabaigti mokykloje, kad esi vertas to atestato, kurį gauni, o pažymiai būtų tavo vidurkiai“, – aiškino politikas.
Prabilo apie stojamuosius į universitetus
R. Karbauskio teigimu, neteisinga, jei jaunuolis galbūt puikiai mokėsi, o per egzaminus, tarkime, susirgo – tai esą tragedija vaikui. Tiesa, tokiu atveju Lietuvoje numatyta galimybė egzaminus perlaikyti.
„Tie pažymiai, kuriuos gauna egzaminuose, gali nulemti jo ateitį. Jis gali neįstoti, pavyzdžiui, į Vilniaus universitetą dėl tų pažymių“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, Vakarų Europos valstybėse yra aukštųjų mokyklų, priklausančių geriausiųjų pasaulyje 50-ukui, kur norintis įstoti moksleivis teprivalo pateikti pažymių vidurkį ir motyvacinį laišką.
„Vieni universitetai darys susitikimus su būsimais studentais, kiti galbūt vertins motyvacinį laišką, bet visą laiką bus vidurkis“, – naują sistemą aiškino R. Karbauskis.
Rezultatus žinos dar pavasarį
Vadovaujantis tokia metodika, dvyliktokai esą dar pavasarį žinos, kad yra priimti į aukštąsias mokyklas – jiems tereikės pateikti dokumentus, kad vidurinio ugdymo mokykla pabaigta, ir informaciją, koks pažymių vidurkis turimas.
„Taip veikia Vakarų Europoje sistema, daugelyje šalių. Tai – daug teisingiau mūsų vaikų ir jų vaikų psichinės sveikatos prasme, motyvacijos“, – aiškino R. Karbauskis.
Pastebėjus, kad Lietuvoje mokyklų lygis yra labai nevienodas, skiriasi ugdymo kokybė, vienur pažymiai rašomi ir už gražias akis, o kitur keliami labai rimti reikalavimai, politikas ėmė tikinti, kad vaikai dėl to nekalti.
„Tas vaikas, kuris mokosi provincijos mokykloje, galbūt ne taip gerai aprūpintoje, su galbūt ne taip gerai paruoštais mokytojais, galbūt tuos pažymius turi šiek tiek geresnius, turi po to bendruose egzaminuose prastesnius rezultatus, bet ar jis dėlto kaltas? Jis tiesiog ten gimė, ten gyvena“, – savo įžvalgomis dalijosi R. Karbauskis.
Švietimo ministerija šiuo klausimu jau dirba
Pasitikslinus, ar stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą pakeisti jie tikrai spės iki kitų mokslo metų, R. Karbauskis patvirtino, kad to pasiekti bus bandoma.
„Mes apie tai šnekame, Švietimo ir mokslo ministerija tuo klausimu dirba“, – prasitarė politikas.
Anot pašnekovo, tikrai ne vaikas ar jo tėvai pasirenka, kur mokytis. Todėl esą sistema, kuria siekiama vertinti moksleivius pagal mokymosi vidurkius, yra teisingesnė. Neva, kodėl turi kentėti tie, kurie paruošiami silpniau, tačiau yra motyvuoti.
„Pavyzdžiui, Skandinavijoje, Suomijoje vaikai iki 9 klasės pažymiais net nevertinami. Ir, kai Suomija aiškina, kodėl taip yra, sako, kad mokyklų neatskirtų, kad neatskirtų, kuri čia – geresnė, kuri – blogesnė, nes mes viską duodame, ką galime, ką sugebame duoti“, – aiškino R. Karbauskis.
Tikina, kad atlikti administracinių pokyčių negali
Pastebėjus, kad pati švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama apie aukštojo mokslo reformą, pripažino, kad, nors buvo galima važiuoti greitkeliu, nuspręsta važiuoti plentu, R. Karbauskis tiesiog užsiliepsnojo.
„Daug žmonių, kurie yra profesionalai savo sričių (kaip ir ministrė), ne visiškai supranta, kad įstatymais mūsų galios yra apribotos. Mes universitetų administracine tvarka pakeisti, sujungti ar kažkaip kitaip pertvarkyti negalime“, – tikino jis.
Tiesa, valstybė yra aukštųjų mokyklų steigėja, tad, teoriškai, tokius sprendimus galima daryti.
„Galioje yra įsteigti, patvirtinti autonomiją, bet galioje nėra jų administruoti taip, kad mes galėtume jų savivaldą apriboti dirbtinai reformuodami. Nėra įmanoma priimti įstatymą, kad Lietuvos universitetai būtų sujungti į vieną ar du universitetus. Tai neįmanoma padaryti“, – vis kartojo R. Karbauskis.
Maža to, pridūrė jis, esą reformos esmė buvo pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą taip, kad mažėtų studijų programų, galėtume teikti valstybinius užsakymus, augtų kokybė ir aukštasis mokslas taptų nemokamas, o ne kad būtų išreikštas nepasitikėjimas įstaigų administracija.
Nuo kitų metų – nemokamas aukštasis mokslas
„Nuo kitų metu mes turėsime nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tai yra, mes tuos dalykus įgyvendiname. Pasakėme labai aiškiai visoms aukštosioms mokykloms – turime per mažai studentų, jų visuomet mažėja (tokia demografinė padėtis), turime išplėtotą ir administracine, ir ūkine prasme, universitetų tinklą. Jo optimizavimas yra būtinas norint išgyventi. Niekas nenori uždarinėti bankrutuojančių universitetų. Mes šnekame apie tai, kad visi universitetai yra geri, visur dirba puikūs dėstytojai, puikūs profesoriai, mokosi geri studentai, bet reikia ieškoti sprendimų“, – strategiją aiškino R. Karbauskis.
Jis tikina, kad tokios mintys buvo išgirstos ir įvyko tai, ko padaryti esą daugiau nepavyko niekam – universitetai ėmė patys kalbėtis, kas su kuo turėtų susijungti.
„Jie efektyvins, mažins programų, kurios dubliuoja viena kitą, didins kokybę, išnaudos produktyviau visą bazę, kuri yra ir, atitinkamai, tai bus konkurencingesnis universitetas“, – kalbėdamas apie Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo planus jungtis, lūkesčiais dalijosi politikas.
