Naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu buvo nustatyta, jog nuo 2017 m. aukštosios mokyklos privalės laikytis nurodytų minimalių konkursinių balų. Šiemet į valstybės finansuojamas vietas universitetuose priimami studentai, surinkę ne mažiau kaip 3 konkursinius balus, o į kolegijas gali patekti tie, kurie surinko ne mažiau kaip 1,6 balo.
G. Skučaitė nepritaria konkursinio balo kėlimui ir mano, jog galimybė studijuoti turi būti prieinama kiekvienam to norinčiam. „Laikomės vertybinės pozicijos – į žmogų žiūrime plačiau nei tik į jo konkursinį balą. Daugelis tokios modernios švietimo praktikos rodo, kad konkursinis balas neatskleidžia visų stojančiųjų galimybių, nes dažnai būna subjektyvus ir neatskleidžia, ką iš tiesų žmogus gali“, – aiškina ji.
SMK direktorė pastebi praktikoje pasitaikančių pavyzdžių, kai žmonės įstoja su mažesniu konkursiniu balu, tačiau jų rezultatai studijų metu pagerėja. „Šiemet nedidinome balo iki rekomenduojamos normos. Sausio mėnesį pasirodžiusiame ministrės įsakyme buvo parašyta, jog balas keičiasi siekiantiems patekti į valstybės finansuojamas vietas. Į mokamą vietą tebegali patekti surinkę 1 konkursinį balą, kad galimybės studijuoti būtų suteiktos visiems“, – teigia G. Skučaitė.
Taip pat SMK atsisakė valstybės finansavimo labiausiai motyvuotiems studentams ir nusprendė studijas finansuoti savo jėgomis. „Valstybės skiriamas studijų stipendijas mūsų kolegijoje vidutiniškai gauna 10-15 proc. visų studentų. Atsisakėme valstybės finansavimo ir finansuojamas vietas steigsime patys. Taip pasilikome galimybę priimti studentus ir su mažesniu konkursiniu balu laikydamiesi atviro priėmimo politikos“, – aiškina G. Skučaitė.
SMK direktorė mano, jog reforma padės išgryninti universiteto misiją, mat pastaruoju metu aukštosios mokyklos yra pernelyg supanašėjusios.
„Universiteto misija ir yra nustatyti aukštesnę kartelę. Valstybiniai universitetai turėtų nusistatyti aukštą konkursinį balą, turėti prioritetines studijų kryptis, kuriomis kolegijos neužsiima. Manau, jog universitetinėse studijose yra reikalingi aukšti atrankos reikalavimai. Kolegijose, kuriose studijos yra orientuotos į praktiką, patyrimą, pažinimą, aukšti reikalavimai nėra tokie esminiai, nes praktinius įgūdžius žmogus gali įgyti tiesiog besimokydamas ir atskleisdamas save“, – teigia pašnekovė.
G. Skučaitės teigimu, svarbu nubrėžti aiškią ribą tarp universiteto ir kolegijos misijų. „Universitetas turėtų rengti akademinį personalą – būsimus mokslininkus, tyrėjus, visuomenės lyderius ir suteikti jiems žinių bagažą. Pastaruoju metu universitetai nuo savo misijos nutolo. Tuo metu kolegija turi būti praktinio mokymosi terpė“, – pabrėžia ji.
Nuotraukos iš konferencijos:
