Mamo mama yra ketvirtos stadijos onkologinė ligonė, kaip žinia, su tokia diagnoze ilgai žmonės negyvena (būkime atviri faktams), bet labai svarbu tai, kaip į tokią ligą reaguoja artimieji, kaip nuteikti ligonį pozityviai. Mūsų Santariškių daktarai tikrai geri, neminėsiu pavardžių, bet jau penkti metai mama gyvena turėdama ketvirtą stadiją. Tai svarbiausias faktas.
Labai svarbu nepasiduoti, aišku, tai yra sunku, be to, Lietuvoje nieks neteikia tinkamos psichologinės pagalbos artimiesiems. O jie kaip tik ir sudaro visą aplinką susirgusiam žmogui...
Taip pat, manau, reikėtų ir Darbo kodeksą keisti, nes man pačiam teko išeiti iš darbo, kad galėčiau slaugyti mamą. Už tai negaunu nė cento, bet man nesvarbu, ne tai svarbiausia. Kova su vėžiu tęsiasi ir visiems linkiu, kas su tuo susidūrė, kovokite!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nuo liepos 1 d. Lietuvoje priimtas naujas Darbo kodeksas dėl kurio priėmimo šalyje laužė ietis didžiosios partijos ir Prezidentė.
DELFI skaitytojų prašome pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kaip keitėsi jūsų padėtis po kodekso priėmimo ir kaip jį vertinate. Pagerėjo ar pablogėjo jūsų sąlygos darbe? Kokią ateitį matote sau dabartinėje darbovietėje ir kokius variantus svarstote po priimtų naujovių?