Jis pagrįstas „noro integravimo“ metodu, kuris yra dažnai taikomas praktinėje psichologijoje tam, kad būtų permušta trauka nereikalingiems ar kenksmingiems dalykams.
Paaiškėjo, kad šokolado plytelė iššaukia tokį endorfinų pliūpsnį, kad norint neutralizuoti šį norą reikia kažko, kas dar stipriau paveiktų mūsų psichiką. Tam, kad išspręstų tokį sunkų uždavinį ir rastų veiksmingą būdą, mokslininkams prireikė atlikti rimtą klinikinį bandymą, rašoma zdr.ru.
Pradžioje jie surinko dvi moterų grupes – į pirmąją pateko tos, kurios buvo gana abejingos šokoladui ir galėjo jo nevalgyti savaitėmis. Antrą grupę sudarė moterys, kurios jautė nuolatinį norą pasilepinti šokoladu ir svajojo atsikratyti šios priklausomybės.
Po to grupės buvo sumaišytos taip, kad kiekvienoje būtų apytikriai vienodas skaičius šokolado mėgėjų ir abejingųjų šokoladui. Dalyvėms buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš psichologinių technikų – pirmosios grupės dalyvės pajutusios potraukį saldumynams turėjo mintimis maksimaliai atsiriboti nuo savo noro, o antrosios grupės dalyvės – permušti šį norą įvairiomis teigiamomis scenomis iš gyvenimo, pavyzdžiui, įsivaizduoti pasivaikščiojimą pavasariniame miške, žaidimą su naminiu gyvūnu, epizodą iš mėgstamo filmo. Eksperimentuotojai kelias savaites stebėjo rezultatą.
Paaiškėjo, kad daugiausiai saldumynų atsisakė dalyvės iš grupės, kurios norą pasilepinti saldumynu pakeisdavo maloniomis mintimis. Tarp jų su didele persvara pirmavo fantazija apie pasivaikščiojimą žydinčiame pavasariniame miške. „Miško“ grupės dalyvės ne tik praktiškai nevalgė šokolado, bet ir atsikratė poros nereikalingų kilogramų.
„Mes neišnaudojame savo vaizduotės potencialo kovodami su žalingais įpročiais“, – mano mokslininkai.
Iš tiesų, kas gali būti paprasčiau, nei laiku pakeisti kenksmingą norą maloniomis fantazijomis. Šis metodas ne tik veiksmingas ir ekonomiškas. Jis puikiai pakelia nuotaiką. Juk įsivaizduojame šilto vėjelio dvelksmą, lapų šnarėjimą ir miško gėlių aromatą.
