V.Cho­mi­čius: nėra skir­tu­mo su kuo žais­ti

Pa­si­bai­gus pir­ma­jam Euro­pos vy­rų krepšinio čem­pio­na­to eta­pui, va­kar po pie­tų Lie­tu­vos rink­ti­nė lėk­tu­vu perskrido iš Pod­go­ri­cos mies­to į Serbijos ir Juod­kal­ni­jos sos­ti­nę Belgradą. Čia mū­sų eki­pa bus iki pirmeny­bių pa­bai­gos.

Iš­ko­vo­ję pir­mą­ją vie­tą sa­vo B gru­pė­je, lie­tu­viai už­si­tik­ri­no ir tei­sę žais­ti dėl ga­lu­ti­nės vie­tos – bus išaiš­kin­tos 1–8 po­zi­ci­jas pir­me­ny­bė­se iš­ko­vo­sian­čios rink­ti­nės.

Iki ket­vir­ta­die­nio Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jai Belg­ra­de tre­ni­ruo­sis, reng­sis ket­virt­fi­na­lio ko­vai, o jau antradienį su­ži­nos ir sa­vo var­žo­vą šia­me tur­ny­ro eta­pe. Dėl ga­li­my­bės tęs­ti ko­vą 34-ojo Euro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to ap­do­va­no­ji­mų aš­tunt­fi­na­ly­je No­vi Sa­do mies­te su­sig­rums šei­mi­nin­kai ser­bai ir Pran­cū­zi­jos krep­ši­nin­kai.

„Ekst­ra ži­nios” pa­kal­bi­no rink­ti­nės stra­te­go An­ta­no Si­rei­kos asis­ten­tą Val­de­ma­rą Cho­mi­čių, ku­ris iš­sa­kė eki­pos tre­ne­rių šta­bo nuo­mo­nę dėl ga­li­mo var­žo­vo ket­virt­fi­na­ly­je.

– Ku­ri rink­ti­nė – ser­bų ar pran­cū­zų – yra pa­ran­kes­nė Lie­tu­vos eki­pai?

– Jo­kio skir­tu­mo, su ku­ria žai­si­me ket­virt­fi­na­ly­je. Spor­te taip jau yra – no­ri bū­ti nu­ga­lė­to­ju, įveik vi­sus var­žo­vus. Juo­lab kad mes ne­tu­ri­me di­de­lio pa­si­rin­ki­mo. Ži­no­ma, jei kas leis­tų tai pa­da­ry­ti, iš­si­rink­tu­me eki­pą, ku­rią net ir mie­gan­tys įveik­tu­me. Ta­čiau to nė­ra – tad net ne­ver­ta apie tai šne­kė­ti.

– Vi­si krep­ši­nio spe­cia­lis­tai tei­gia, kad lie­tu­viams ket­virt­fi­na­ly­je san­ty­kius teks aiš­kin­tis su pir­me­ny­bių šei­mi­nin­kais ser­bais. Ar pran­cū­zai ne­ga­li pa­teik­ti staigmenos?

– Ne­mėgs­tu kal­bė­ti apie ki­tas rink­ti­nes. Te­gul šių eki­pų va­do­vai ir tre­ne­riai spren­džia sa­vo prob­le­mas, mes sprę­si­me sa­vo. Pran­cū­zai šok­lūs, grei­tai ju­da aikš­tė­je. Jei jie lai­mės, va­di­na­si, bus ver­ti per­ga­lės.

– O kaip galite api­bū­din­ti ser­bus?

– La­bai su­ba­lan­suo­ta rink­ti­nė, tu­rin­ti ge­rą prie­ki­nę li­ni­ją ir pui­kius tri­taš­ki­nin­kus. Ji vie­nin­ga ko­man­da. Kaip ir Lie­tu­vos eki­pa.

– Kiek to­li šie­met ga­li ženg­ti mū­sų ša­lies rink­ti­nė?

– Juk ne­kal­ba­me apie leng­vą­ją at­le­ti­ką, kur spor­ti­nin­kui rei­kia nu­bėg­ti 100 met­rų – jis ir bė­ga. Iš kur aš ži­nau?

– A.Si­rei­ka neišs­ki­ria nė vie­no rink­ti­nės žai­dė­jo. Ta­čiau no­rė­tų­si pak­laus­ti – be ku­rio krep­ši­nin­ko pir­me­ny­bė­se bū­tų sun­kiau­sia iš­si­vers­ti?

– Pel­ny­ti taš­kai – dar ne vis­kas. Yra vi­di­nis ko­man­dos gy­ve­ni­mas. Gal­vo­da­mas apie tai, ga­liu kons­ta­tuo­ti, kad sun­kiau­sia mums bū­tų be Min­dau­go Žu­kaus­ko ir Ra­mū­no Šiš­kaus­ko. Abu la­bai pa­lai­ko dar neap­šau­dy­tą jau­ni­mą. Ypač Min­dau­gas, ku­ris aikš­tė­je su­ge­ba pa­gel­bė­ti drau­gams gi­nan­tis – jis „už­tu­šuo­ja” vi­sas klai­das.

– At­vy­ko­te į Belg­ra­dą. Ar apie Lie­tu­vos ko­man­dą jau kal­ba­ma kaip apie tur­ny­ro fa­vo­ri­tę?

– Ne. Ty­lu ir ra­mu. Mums tai į nau­dą. Jei pra­si­dė­tų liaup­si­ni­mai – ta­da bū­tų daug blo­giau.