Vaistininkas žolininkas Marius Lasinskas pataria neignoruoti ir kitų mėtos rūšių – dirvinės ir vandeninės, augančios prie vandens telkinių – jų arbata tokia pat gaivinanti ir skani. Jas atpažinsime iš specifinio kvapo.
Mėtas reikia rinkti, kai pražysta apie pusę jų žiedų. Geriausiai tinka lapeliai, bet galima įdėti ir žiedelių. Džiovinti kaip paprastai – vengiant tiesioginių saulės spindulių, pavartant.
„Mėtos, kurioje gausu eterinių aliejų, galima rasti daugelyje vaistažolių receptų, mat jos aromatizuoja bet kokią arbatą, turi raminantį, kvėpavimą, virškinimą gerinantį poveikį“, – pasakoja M. Lasinskas.
Tačiau atsargiai, jas turi vartoti tie, kurie serga gastroezofaginiu refliuksu, turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą – mat šis augalas gali atpalaiduoti skrandžio sfinkterį, dar labiau padidinti rūgštingumą.
Nepaisant to, mėtų arbata puikiai tiks kaip pirmoji pagalba, jei skauda pilvą: ją galima gerti vieną arba sumaišytą su melisa bei ramunėle. Veikia panašiai kaip vaistai nuo skausmo.
Norite nusiraminti? Tuo tikslu mėtų arbatą galima gerti dieną, vakare – vieną arba sumaišius su kitais raminančiais augalais, kaip sukatžolė, melisa, valerijonai, apyniai, avižos.
Mėta, ypač sumaišyta su beržų lapais ir šlamučiais, gerina kepenų veiklą.
Mėtų galime prisigaminti ne vien arbatai – sudžiovinę ir perleidę per kiaurasamtį turėsime skanų maisto produktų pagardą.
