Be to, lietuvių atostogautojų šią vasarą laukia dar vienas iššūkis – dėl Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos visi lėktuvai liepos 14 – rugpjūčio 17 dienomis kils ir leisis Kaune, rašoma pranešime spaudai.
Kaip pasakoja tarptautinės skrydžių kompensacijų išieškojimo platformos „SKYCOP” vadovas Marius Stonkus, oro linijos jau gerokai prieš paskelbiant rekonstrukcijos pradžią buvo informuotos nepardavinėti bilietų į Vilniaus oro uostą, tačiau netikėtumų gali pasitaikyti. „Jei kažkokiu būdu ant bilieto skrydžiui šiuo periodu Vilnius yra nurodytas kaip atvykimo oro uostas, oro linija privalo jumis pasirūpinti ir į sostinę savo lėšomis keliauti neturėtumėte“ – pažymi Marius Stonkus. „Remiantis ES reglamentu, oro linija įsipareigoja keleivius pristatyti į kelionės tikslą bet kokiu būdu – jie turi nuomoti autobusus, užsakyti transportą. Jei įmonė to nepadaro arba į savo kelionės tikslą keleivis atvyksta vėluodamas daugiau nei 3 val. – jam gali priklausyti iki 600 eurų kompensacija.“
Vasarą suaktyvėjus skrydžiams bei keliautojų srautams oro linijos dažniausiai planuoja papildomus resursus, tačiau skrydžių vėlavimų ir atšaukimų statistika akivaizdžiai rodo, jog šioje vietoje vis dar bandoma „sutaupyti”. Ir šis taupymas vyksta keleivių sąskaita, nes būtent jie dažniausiai susiduria su situacija kuomet negali laiku išskristi ar grįžti iš atostogų ir laiką turi leisti ne saulėtame paplūdimyje, o tarp oro uosto sienų.
Keleivių teisių neišmanymų piktnaudžiaujančios oro linijos, kurios skraidina poilsiautojus į Graikiją už 2016-uosiais metais sukeltus skrydžių sutrikdymų nepatogumus, žmonėms skolingos daugiau nei 80 milijonų, į Ispaniją ir Turkiją – virš 300 milijonų eurų. Marius Stonkus sako, jog problemos mastą puikiai iliustruoja statistika – vien Europoje per kelis metus yra susikaupusi bene 8 milijardų eurų suma, kurią oro linijos yra skolingos keleiviams už skrydžių atšaukimus, vėlavimus ir kitus trikdžius.
„Turkijoje per tris vasaros mėnesius apsilanko daugiau nei 13 milijonų turistų, Graikijoje šis skaičius dvigubai didesnis, o Ispanijoje siekia 25 milijonus. Tai yra didžiulės apkrovos oro linijomis. Bet tai nėra naujiena! Taip būna kiekvieną vasarą. Turint omenyje su kiek įvairių skrydžių sutrikdymų vis dar susiduria poilsiautojai, atrodo, jog kelininkų paradoksas kai „žiema užklumpa netikėtai“ galioja ir čia, palikdamas tūkstančius žmonių „poilsiui oro uostuose”, – teigia Marius Stonkus. „Ir blogiausia yra tai, kad oro linijos neatsižvelgia į moralinę žalą, kuri jaučiama kur kas labiau, nes visuomet norisi atgauti ne tik pinigus už bilietą, tačiau ir kompensaciją už prarastas nervų ląsteles.“
Tokiais atvejais M. Stonkus ragina keleivius atsižvelgti į ES reglamentą, anot kurio oro linija turi pasirūpinti keleivio maistu, gėrimais bei skambučiais artimiesiems, o jei laukiama iki nakties – aprūpinti ir nakvyne. Keleiviams derėtų nepamiršti ir to, kad oro linijos tokiais atvejais gudrauja siūlydamos juoką keliančias kompensacijas – kuponus maistui, kitiems skrydžiams ir pan. Dabar, vykdant Vilniaus tako rekonstrukciją, ši informacija itin aktuali atostogautojams.
