Žinoma, jei upių lygis kyla labai staigiai, jei kakavos spalvos vanduo neša žoles, šakas, įvairiausias nuo krantų nuplautas šiukšles, tai žvejyba tikriausiai nebus sėkminga. Bet jei vanduo sudrumsčia ne taip smarkiai, jei matomumas po vandeniu siekia bent kelias dešimtis centimetrų, atsisakyti žvejybos upėje tikrai neverta.

Kylantis ir besidrumsčiantis vanduo nebūtinai yra blogas ženklas. Toks vanduo iš dugno ir krantų plauna daug įvairių mikroorganizmų, kuriais maitinasi taikiosios žuvys. Taigi kylant vandeniui jos suaktyvėja ir ima godžiai maitintis, o tuo skuba naudotis ir plėšrūnai, gaudantys tas karpines žuvis.

Žvejojant drumstame vandenyje sėkmę pirmiausia lemia tinkamas masalo pasirinkimas. Jis turi būti žuvims kuo geriau matomas ir kuo geriau jaučiamas šonine linija. Tad tomis dienomis, kai upės neša drumstą vandenį, pamirškite visus pasyvius guminukus, visus vos krypuojančius minnow tipo voblerius.

Drumstame vandenyje pirmenybę reikėtų teikti ryškių spalvų masalams – salotiniams, rožiniams ir panašiai. Labai gerai tokiame vandenyje suveikia ir pieno baltumo masalai, kurie ryškiai išsiskiria iš aplinkos.

Taip pat rinkitės tuos masalus, kurie po vandeniu kelia kuo daugiau triukšmo – sukres, crank tipo voblerius su barškučiais, riperius plačiomis ir agresyviai virpančiomis uodegomis. Net smarkiai drumstame vandenyje plėšriosios žuvys tokius masalus gali iš toli pajusti savo šonine linija, gana tiksliai nustatyti jų buvimo vietą ir apsispręsti atakuoti.