Seimo nariai sukėlė diskusiją: ar drausti pėstiesiems naudotis telefonais perėjose

Penki parlamentarai siūlo uždrausti mobiliaisiais šnekantiems ar net juos iš kišenės išsiėmusiems žmonėms žengti į pėsčiųjų perėją, jei telefonas neprijungtas prie laisvų rankų įrangos. Tačiau specialistai tokią iniciatyvą vertina gana skirtingai – policija sveikina, nes pradėta kalbėti apie problemą, tačiau yra teigiančių, kad su eiliniais draudimais problemos neišspręsi.

Minėtą pataisą parengė konservatoriai Algis Strelčiūnas ir Stasys Šedbaras, vėliau po ja pasirašė dar trys seimūnai.

Projekto esmė – nustatyti, kad draudžiama „naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjoje, jeigu jomis naudojamasi rankomis“.

„Įstatymo projektu siekiama sumažinti eismo įvykių skaičių ir apsaugoti eismo dalyvių gyvybę bei sveikatą. Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų, taip pat, kaip vairuotojų, dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį“, – dėstoma dokumente.

Tačiau kaip toks įstatymas veiks realybėje?

Įrodyti nesunku

S. Šedbaras mano, kad įrodyti, jog žmogus perėjoje kalbėjo mobiliuoju nebūtų sudėtinga.

„Aš manau, kad tai kontroliuoti dar lengviau, nei vairuotojus. Automobilyje nufotografuoti, užfiksuoti yra sunkiau. Juk kur kas lengviau pamatyti ir užfiksuoti einantį gatve ir kalbantį mobiliuoju telefonu. Tai gali padaryti tiek policijos pareigūnas, tiek aktyvus pilietis“, – DELFI teigė S. Šedbaras.

Nuotrauka ar įrašas padėtų įrodyti pažeidimą – policijos pareigūnas galėtų parodyti pažeidimo nuotrauką ar vaizdo įrašą ir iškart vietoje nustatyti pažeidėjo tapatybę. Tačiau nežinia, ko pasiektų eilinis pilietis užfiksavęs mobiliuoju perėjoje kalbantį žmogų – vargu, ar policija imtųsi nustatinėti jo asmenybę.

Bet kokiu atveju, Seimo narys mano, kad toks įstatymas reikalingas.

„Jei neįsitikini, ar saugu žengti į gatvę, tai jau pažeidimas. Taisyklės įpareigoja įvertinti situaciją“, – sako S. Šedbaras.

Įžvelgia teigiamų pusių

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys įžvelgia teigiamų aspektų vien tame, kad kilo diskusija.

„Pliusas yra vien tai, kad mes apie tai kalbame. Iš tikrų toks elgesys yra neatsakingas: pėstieji perėjose dėmestį sutelkia ne į dalyvavimą eisme, o į pašalinius dalykus, kaip naršymą intrenete, žinučių rašymą ar pokalbius. Policija ne kartą vykdė akcijas, kurių metu stebime, kaip vairuotojai elgiasi pėsčiųjų atžvilgiu perėjose. Lygiai taip pat vykdome kontrolę, kaip pėstieji elgiasi perėjose – ar laikosi šviesoforų signalų, ar kerta gatvę tam nustatytose vietose“, – DELFI teigė V. Grašys.

Pareigūnas mano, kad identifikuoti pažeidimą nebūtų sudėtingas uždavinys.

„Policinininkai nėra melagiai ir nemeluoja matydami tikrą pažeidimą. Pažeidimas fiksuojamas ir taikoma atsakomybė. Be abejo, yra ir technika. Tačiau pagrindinis dalykas, kad visuomenė pradėjo apie tai galvoti ir diskutuoti. Iš tikro visi dalyvaujantys eisme – tiek pėstieji, tiek vairuotojai, tiek dviratininkai – turi sutelkti dėmesį į eismą. Jei jis užsiima pašaliniais dalykais, mes turime suvokti, kad kyla rizikos, kad eisme tas asmuo dalyvauja nepakankamai saugiai“, – sako V. Grašys.

Pavėluota

Tuo tarpu žinomas vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad viskas vyksta ne nuo to galo.

„Pas mus kovojama su pasekmėmis. Tai yra požiūrio klausimas. Mes kažkuriuo metu paleidome vadžias, nusispjovėme į KET. Buvo kažkas svarbiau – buvo krizė, ekonomikos problemos, mokesčiai, o eismo taisyklės buvo lyg savaime suprantamas dalykas. O dabar turime tai, ką turime. Žmonėms eismo taisyklės neberūpi. Požiūris visų yra vienodai prastas“, – sako A. Pakėnas.

Specialistas tikina, kad eismo taisyklių turi būti mokoma jau nuo mažų dienų.

„Pagrindinis dalykas – ankstinti eismo taisyklių mokymą, vairavimo mokymą. Tai reikia daryti su kažkokiais socialiniais mokymais bendrojo lavinimo mokyklose. Reikia keisti žmonių, Lietuvos piliečių požiūrį į eismą ir eismo taisyklių laikymąsi, kaip į pagrindinę būtinybę, o ne kaip į bausmę. Tu privalai lakytis taisyklių, o pas mus į tai žiūrima kaip į vėzdą, kaip į baudą. O tai yra tiesiog tvarka. KET tiesiog yra tvarkos taisyklės. Tada viskas būtų gerai ir net nereikėtų apie tai kalbėti“, – teigia A. Pakėnas.

Vairavimo mokytojas taip pat nemano, kad naujasis įstatymas iš esmės pakeis situaciją.

„Nei tu tą žmogų nubausi, nei tu jį išgąsdinsi. Na, pagaus kelis, penkis, šimtą. Parodys, nubaus pora žvaigždžių, pora politikų, pora vairavimo mokytojų, pademonstruos visam pasauliui, kokie jie niekšai ir viskas tuo baigsis. Tai bus „akcija-atrakcija“. Kažkos politikas pasipijarins, koks jis kovotojas už eismo saugumą. Tai geriau didį saugumą reikia padaryti taip, kad eismo taisyklių mokymas turėtų būti įvestas mokykloje, kaip pilietiškumo ugdymas. Tai ir yra pilietiškumas“, – kategoriškas buvo A. Pakėnas.