Ruošiasi atpratinti nuo lauko tualetų: pigs prisijungimas prie nuotekų tinklų

Šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą, kad nesilaikome prisiimtų įsipareigojimų dėl nuotekų tvarkymo. Nors Lietuva padarė didžiulį progresą šioje srityje nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 m., visgi užsibrėžti tikslai dar nepasiekti. Panašu, kad EK imasi bizūno paskatinti Lietuvą stengtis dar labiau. Neįvykdžius reikalavimų – gali grėsti daugiau nei 100 mln. siekianti bauda. Geroji naujiena ta, kad prasidėjęs procesas atpigins gyventojams prisijungimą prie vandentiekio ir kanalizacijos sistemų.

Progresas – akivaizdus, bet nepakankamas

Nors dar ir šiandien vaikštant po Vilniaus rajonus galima rasti ne vieną ir ne du kiemus, kur žmonės vis dar naudojasi lauko tualetais, visgi nagrinėjant statistiką, pokyčiai susiję su kanalizacija ir vandens tiekimu, per 15 metų yra stulbinamai dideli.

Lietuvos vandentvarkos ūkis nuo 2000 m. daugiausiai pasistūmėjo nuotekų valymo srityje. Siekiant įgyvendinti Miestų nuotekų direktyvą ir apsaugoti aplinką nuo taršos nuotekomis nuo įstojimo į ES 2004 m. investuota apie 1 mlrd. Eur, todėl neišvalytų nuotekų Lietuvoje nuolat mažėja. Per 2010-2015 m. buvo išvalyta vidutiniškai 90 procentų surenkamų nuotekų. Palyginimui 2002 m. šis rodiklis siekė vos 21 proc., t. y. daugiau nei 4 kartus mažiau.

Šiuolaikiški nuotekų valymo įrenginiai labai sumažino į aplinką išleidžiamų teršalų. Nuo 2007 iki 2015 m. organinių teršalų, azoto ir fosforo junginių, kurie sukelia paviršinių vandens telkinių žydėjimą, su nuotekomis išleidžiama atitinkamai 65 proc., 33 proc. ir 54,5 proc. mažiau. Nepaisant pasiektos pažangos, Lietuva ne pilnai įgyvendino direktyvos reikalavimus.

Vyriausybės patvirtintoje Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programoje nuodugniai apžvelgiama Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė. Joje rašoma, kad Lietuvoje 2015 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, tačiau tikslas – pagerinti šiuos rodiklius iki 95 proc.

Nereiktų pamiršti, kad nuotekų sudėtis per 15 metų – smarkiai pasikeitė dėl išaugusio vartojimo. Jeigu pažiūrėsime į šiandieninių nuotekų sudėtį, jose dažnai bus ne tik azoto junginiai – nitratai, nitritai, bet yra ir daug buityje naudojamos chemijos – įvairūs skalbikliai, kuriuose ir fosforas, ir paviršiaus aktyvios medžiagos, kurios tirpdo riebalus, dezinfekavimo priemonės, kurias naudojame tualetams, balikliai, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra pakankamai agresyvūs aplinkai ir t.t. Šios cheminės medžiagos patekusios į gruntinius vandenis, į dirvožemį turi daug platesnį poveikį nei prieš 50 ar 30 ar net 15 metų, kada žmonės gyveno naudodami daug mažiau buitinės chemijos. Šiandien nuotekų tvarkymas yra sudėtingesnis ir vis labiau sudėtingės ateityje, todėl kuo toliau, tuo svarbiau, kad nuotekos būtų labai profesionaliai išvalytos specializuotose įmonėse. Būtent to ir siekia EK, pradėjusi pažeidimų procedūrą: tikslas nėra nubausti Lietuvą, o paskatinti ją pasitempti, pasiekti gerus nuotekų išvalymo rodiklius, pagerinti savo aplinkos būklę ir žmonių sveikatą ir taip išvengti baudos.

Iki realių baudų – dar toli

Tai nėra pirma, greičiausiai nebus ir paskutinė pažeidimų procedūrą, kurią inicijuoja ES prieš Lietuvą. Tačiau iki šiol Lietuva susitvarkė visose srityse, kuriose jai buvo keliami priekaištai. Gali susidaryti įspūdis, kad tiesiog nesugebame efektyviai siekti tikslų, kuriuos sutikome pasiekti stodami į ES, tačiau reikia suprasti, kad per gana trumpą laiką iš naujų ES šalių reikalaujama pasiekti tokį patį lygį, kaip ir ES senbuvės, nors šios yra daug turtingesnės, neturėjo ilgos okupacinės patirties ir turėjo kur kas daugiau laiko.

EK pradėjusi pažeidimų procedūrą nurodė problemas, kurias reikia kuo skubiau sutvarkyti:

1. kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų;

2. ir kad 58 aglomeracijose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena, Ukmergė, Kėdainiai, Jonava, Telšiai, Tauragė, Rokiškis, Plungė, Kuršėnai, Kretinga, Druskininkai, Biržai, Radviliškis, Elektrėnai-Vievis, Trakai-Lentvaris, Kaišiadorys, Palanga, Anykščiai, Naujoji Akmenė, Birštonas-Prienai, Jurbarkas, Kelmė, Varėna, Raseiniai, Vilkaviškis, Kupiškis, Joniškis, Zarasai, Molėtai, Kazlų Rūda, Skuodas, Širvintos, Šakiai, Šalčininkai, Nemenčinė, Švenčionėliai, Pabradė, Kybartai, Pakruojis, Ignalina, Šilalė, Lazdijai, Raudondvaris, Švenčionys, Kalvarija, Skaidiškės, Rietavas, Žiežmariai, Eišiškės, Ariogala, Šeduva) nemažiau kaip 98 proc. ten susidarančių nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose. Likę 2 proc. gali būti tvarkomi individualiose nuotekų tvarkymo sistemose: vietiniuose valymo įrenginiuose arba šuliniuose, iš kur būtų išvežamos valymui į centralizuotus valymo įrenginius.

Kol kas neįmanoma ir pasakyti, kokio dydžio bauda Lietuvai galėtų būti skirta, jei neįvykdytume įsipareigojimų. Kiekvienu konkrečiu atveju baudas skiria Europos Teisingumo Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, Liuksemburgui prieš kelis metus už neįvykdytus įsipareigojimus (2 aglomeracijos neatitiko nuotekų surinkimo ir išvalymo reikalavimų) buvo skirta 2 mln. eurų bauda ir 2,8 tūkst. eurų bauda už kiekvieną dieną, kol nebus įvykdyti tikslai. Turint omenyje, kad Lietuvoje reikalavimų dar neatitinka net 58 aglomeracijos (daugiau nei 2000 gyv. turinčios gyvenvietės), bauda galėtų būti gerokai didesnė nei Liuksemburgui.

Tačiau, kaip GRYNAS.lt paaiškino Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė–Gofmanė, Aplinkos ministerija pateikė Europos Komisijai konkretų planą, kaip bus panaikintas pažeidimas ir įgyvendinta Nuotekų direktyva. EK planą įvertino teigiamai ir pabrėžė, kad labai svarbu laikytis plane nurodytų terminų, EK bet kuriuo metu galėtų nuspręsti kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ir reikalauti, kad jis skirtų baudą ar kitas sankcijas. Tai gana ilgas procesas ir pradėta pažeidimų procedūra toli gražu nereiškia, kad bauda Lietuvai bus skirta.

Planuoja atpiginti prisijungimą

Dėl Europos Komisijos pastabos, kad Kėdainių nuotekų valykla tinkamai neišvalo atitekančių nuotekų, UAB „Kėdainių vandenys“ parengė nuotekų valymo įrenginių plėtros projektą, kuriame numatyta, kad siekiant užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą esant dabartiniam nuotekų ir teršalų kiekiui, pertvarkys veikiančius įrenginius, didins nuotekų valyklos komponentų (nuotekų priėmimo, akumuliavimo ir paskirstymo, mechaninio/pirminio valymo, biologinio valymo grandžių, aeravimo ir kitų) pajėgumus. Numatoma projekto procedūrų ir įgyvendinimo trukmė – apie 26 mėnesiai.

GRYNAS.lt jau rašė, kad nors daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo linijos yra nutiestos, visgi gyventojai vengia prie jų jungtis, o viena iš priežasčių – prisijungimo kaina.

Siekdama išspręsti susiklosčiusią padėtį, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios atneš daug naujovių.

Šiuo metu vandens tiekėjas turi pareigą atvesti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus iki gyventojo nuosavybės ribos. Ši nuostata bus keičiama, nustatant pareigą vandens tiekėjui nutiesti įvadus ir išvadus iki būsto ribos. „Kitaip sakant, prisijungimas prie infrastruktūros turėtų smarkiai atpigti, nes gyventojams teliks apmokėti visiškai nežymią prisijungimo kainą. Likusi suma priklausys nuo vietovės ypatumų ir techninių galimybių, bet kokiu atveju tai bus palyginti labai maža suma“, - teigė A. Kniežaitė–Gofmanė.

Aplinkos ministerija, praėjus 9 mėnesiams po tinklų atvedimo iki būsto, ragins prisijungti. o, jei vis tiek gyventojas atsisakinėtų – grėstų įspėjimas su pereinamuoju laikotarpiu pasitaisyti ir vėliau neprisijungus bauda. „Suprantama, kad baudos niekam nepatinka, bet todėl ir ruošiame tokius pakeitimus, kurie pirmiausia leistų maksimaliai atpiginti prisijungimą ir tik piktybiniais neprisijungimo atvejais būtų taikomos baudos. Šio plano tikslas ne skirti baudas, o vis tik pasiekti, kad žmonės jungtųsi prie centralizuotų tinklų, kad jų nuotekos būtų tvarkomos šiuolaikiškai ir kokybiškai“, - sakė A. Kniežaitė–Gofmanė.

Atitinkamai koja kojon eis ir sugriežtinta vietinių vandens valymo įrenginių ir kanalizacijos duobių kontrolė. Tam tikslui Aplinkos ministerija iki 2019 m. numačiusi sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą. Planuojama, kad registre būtų įtraukti visi Lietuvoje naudojami vietiniai kanalizacijos įrenginiai ir pagrindinė informacija apie juos, pavyzdžiui, koordinatės, įrenginio tipas, įrašai apie įrenginio aptarnavimą ir kt. Tad jeigu jūs naudojatės kanalizacijos duobe, aplinkosaugininkai, pavyzdžiui, galės matyti, kaip dažnai jos turinį išvežate į valymo įrenginius. Jeigu jokio judėjimą nebuvo ilgą laiką – tai bus ženklas, kad reikia patikrinti, ar tikrai duobė yra sandari, ar nuotekos tikrai joje kaupiamos, o nėra išleidžiamos kur nors į aplinką. Jeigu bus rasta pažeidimų, bus skiriamos baudos ir taip raginama prisijungti prie jūsų namų atvestų infrastruktūros tinklų.

Pagaliau, laukia ilgas darbas bendraujant su pačiomis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo įmonėmis bei jas valdančiomis savivaldybėmis. Vandens tiekimo įmonės taip pat privalo imtis aktyvių veiksmų problemai spręsti, vykdyti tinklų plėtrą aglomeracijose ir jau dabar aktyviai skatinti gyventojus jungtis prie tinklų. Šiandien teisės aktai leidžia gyventojams siūlyti nemokamus prisijungimo projektus, galimybę už prisijungimą sumokėti išsimokėtinai ir t.t. Iki šiol šias priemones taikė tik vienos kitos savivaldybės, bet EK pradėjus procedūrą tai bus skatinama daryti daug aktyviau.

Taigi, EK pradėjusi pažeidimų pirštu dūrė į nepakankamai gerai tvarkomas Lietuvos sritį – nuotekų surinkimą ir išvalymą, tačiau gera naujiena ta, kad dabar skubama šias problemas spręsti. Dėl to bus smarkiai atpigintas prisijungimas, kad kuo daugiau gyventojų galėtų daug patogiau gauti švarų geriamą vandenį, o jų namuose susidarančios nuotekos tvarkomos šiuolaikiškai – užtikrinant, kad aplinkai būtų daroma kuo mažesnė žala.