Atostogos buvo gana tingios – to ir norėjome, bet jas prisiminsiu ilgam. Šalis, žmonės, oras, vaizdai sužavėjo. Net labiau nei tikėjausi. Tad be ilgų istorijų kelios įžvalgos, patarimai, komentarai apie šią mažą valstybę, kuri, jei dar svarstote, ar verta aplankyti, sakau tvirtą TAIP.
Valstybė tikrai mažytė, tad ilgai neužsibūnant vienoje vietoje, aplankyti ją visą savaitės laiko pakanka. Nors ne, tai ne visai tiesa – bėda ta, kad kai kurie miestai taip sužavi, kad norisi jiems skirti dieną ar bent pusdienį ir tada vis tiek tenka ištarti frazę „gaila, dar liko daug kas nepamatyta“. Nors anoks čia „gaila“, reikės grįžti ir tiek.
Keletas miestų (ir ne tik), kurie tikrai verti dėmesio:
Judrioji sostinė Valeta – daug istorinių vietų, muziejų, bažnyčių, sodelių, kavinių, restoranų, parduotuvių, apstu rūmų, fortų, aikščių. Turint laiko tikrai yra ką aplankyti ir kur pasižvalgyti. Būtinai reikėtų užsukti į Šv. Jono Katedrą (St John's Co-Cathedral) – sakoma, įspūdingiausią Maltos bažnyčią (pastatyta 1573-1578 m.). Atrodo išties didingai – šventovės vidus itin puošnus, dekoruotas baroko stiliumi.
Aukštutiniai ir žemutiniai Barrakka sodai atveria stulbinančią Didžiojo uosto panoramą. Lankytis, deja, neteko, bet girdėjau nemažai pagyrų keliems muziejams: Maltos karo muziejus, esantis šv. Erazmo forte (National War Museum) – vienas lankomiausias turistų; Nacionalinis archeologijos muziejus (National Museum of Archaeology) – čia eksponuojami radiniai iš Maltos priešistorinių laikų.
Ramybės oazė Mdina, dar vadinama „tyliuoju miestu“ – tvirtovė, į kurią patekęs vaikštai senomis siauromis gatvelėmis, grožiesi Viduramžių ir Baroko stiliaus architektūra. Ir iš tiesų čia pasijunti tarsi atitrūkęs nuo miestams neretai būdingo šurmulio, pasineri į ramybę, romantiką, jaukumą ir kartu prabangą, savotišką didybę. Ne veltui Viduramžiais Mdina buvo laikoma aristokratų miestu.
Įžengus pro pagrindinius vartus ėjome tiesiai iki Šv. Pauliaus katedros bei Bastion aikštės. Šioje aikštėje atsiveria salos panorama.
Jei norite dar didesnės ramybės apžiūrint miesto gatveles, rinkitės vakarą, kai leidžiasi saulė. Pasivaikščioję nepamirškite užsukti į restoranus. Mdinoje jie tokie jaukūs. Ypač „Fontanella Tea Garden“ – čia išvysite užgniaužiančią kvapą Maltos panoramą bei paragausite itin skanių pyragų (ir ne tik). Čia valgėme datulių pyrago ir skanavome maltiečių kavos – rekomenduoju.
Pagrindinis pakrantės kurortas bei apsipirkimo, restoranų, kavinių vieta – Sliema. Čia rasite ir nepamirštamus romantiškus vaizdus dovanojantį pasivaikščiojimo taką.
Mosta – pačiame Maltos centre įsikūręs miestelis. Labiausiai miestas didžiuojasi bažnyčia, į kurios kupolą, kaip pasakojama, II Pasaulinio karo metu pataikė bomba, bet nesprogo.
Budžiba. Čia žygiuodami ilga promenada galite grožėtis Maltos krantus skalaujančia Viduržemio jūra. Budžiboje daug viešbučių, kavinių, barų ir restoranų. Dieną čia gana ramu, o vakarais į centrinę aikštę susirenka daug tiek maltiečių, tiek turistų.
Amatininkų kaimelis Takalis (Ta‘ Qali Crafts Village) – čia galima nusipirkti įvairių unikalių maltiečių tradicinio meno dirbinių, kurie gimsta lankytojų akyse. O visai šalia Aviacijos muziejus – šis irgi vienas tų, kuris garsina Maltos vardą.
Viena geriausių vietų pasimaudyti – Golden Bay (Auksinis paplūdimys). Kadangi smėlėti paplūdimiai Maltoje toli gražu ne visur, šis pasirinkimas – atgaiva ir kojoms, ir akims.
Taip pat, žinoma, Gozo ir Komino salos. Čia pamatysite daug olų, nuostabaus grožio paplūdimių. Komino saloje esanti Žydroji lagūna neretai vadinama rojumi žemėje. Ir tikrai palypėjus kiek aukščiau, norisi sustoti ir tarti tuos taip gerai žinomus žodžius – „Sustok, akimirka žavinga“. Tai nepaprastai gražus paplūdimys, įsiterpęs tarp dviejų mažų Maltos salelių. Vanduo – skaidriai žydros spalvos – vaizdas tikrai lyg iš atviruko. Ne veltui, tai viena labiausiai turistų pamėgtų Maltos vietų.
Gozo saloje – natūralūs peizažai, uolingos krantinės, didinga bažnyčia „Ta Pinu Basilica“, miestas Victoria, kuriame verta aplankyti Citadelė. Beje, Gozo saloje, pasirodo, yra pasivaikščiojimo takų – jie sužymėti specialiuose žemėlapiuose. Kolegė išbandė du kelius, praėjo apie 16 kilometrų. Sakė vienareikšmiai verta – gražūs vaizdai, puikios vietos pasimaudyti, tiesa, žmonių, sutikti beveik neteko, bet bijoti nėra ko. Išskyrus driežiukų. Beje, jų visoje Maltoje išties daug!
Išsinuomoti automobilį Maltoje, ko gero, vienas patogiausių variantų. Tiesa, eismas čia vyksta kairiąja puse, o gatvelės tokios siauros, kad neretai priešpriešinio eismo dalyviai praleidinėja vieni kitus. Tad vairavimo iššūkių pasitaiko. Bet automobilis visai nebūtinas, nes tarpmiestinių autobusų sistema veikia nepriekaištingai. Autobusai važinėja dažniausiai kas pusvalandį arba valandą, nuo ankstaus ryto iki maždaug 19-20 val. vakaro. Bilieto kaina – 1,5 Eur.
Tuo tarpu nuplaukti į Gozo ir Komino salas galima keltu. Taip pat vietiniai organizuoja ekskursijas laivu (kaina – apie 20 eurų žmogui į abi salas).
Žinoma, yra „SightSeeing“ autobusai – du maršrutai (mėlynas ir raudonas). Mes juos įveikėme per dieną, bet visgi rekomenduoju vienam maršrutui paskirti vieną dieną. Tada galėsite ir išlipti gražiose vietose, ir niekur neskubėti. Vieno maršruto kaina – apie 20 eurų.
Na, o tiems, kuriems miestai, muziejai, istoriniai pastatai ar paplūdimiai neįdomūs, Malta irgi turi ką pasiūlyti. Aktuali informacija muzikinių festivalių mylėtojams – kiekvienais metais birželį Maltoje vyksta „Earth Garden“ festivalis, pritraukiantis virš 20 tūkstančių lankytojų, siūlantis keturias skirtingas muzikos erdves, suburiantis daugybę didžėjų iš įvairių šalių, kempingą ir t.t. Galbūt kažkam tai gali tapti idėja vasaros pradžiai.
Paragauti. Manau, apsilankyti svečioje šalyje ir neparagauti vietinės virtuvės patiekalų – nuodėmė. Maltiečiai garsėja triušiena. Jos paragauti nepanorau, bet kelionės kompanionai skanavo ir sakė tikrai verta.
Bragioli – jautienos suktinukai. Nesu jautienos mėgėja, bet pagaminta buvo taip, kad suvalgiau su mielu noru. Tiek triušienos, tiek bragioli ragavome „The New Buccaneers“ (Pioneer gatvė, Bugibba). Likome patenkinti, bet šių patiekalų galima rasti bene kiekviename restorane. Kaina tiek vieno, tiek kito – apie 12-15 eurų.
Ravioliai su sūrio įdaru, patiekiami su pomidorų padažu.
Pastizzi – sluoksniuotos tešlos pyragėliai su rikotos sūriu.
Aljotta – žuvies sriuba.
Gbejniet ožkos pieno sūris. Būna ir su įvairiausiais prieskoniais. Paragauti tikrai verta.
Daržovės, kurių daugiausiai augina maltiečiai – bulvės ir pomidorai.
Medaus žiedas (honey ring) – tradicinis maltiečių saldumynas su juodu sirupu (melasa), marmeladu, apelsino žievele, pagardintas gvazdikėliais, cinamonu. Skanu!
Dar keli verti dėmesio desertai: datulių pyragas, chalva su migdolais, migdoliniai sausainiai, nuga. Visų šių šviežių skanumynų, jei lankysitės Rabat miestelyje, galima nusipirkti „Publius Cutajar Parruccan Confectionary“ (St. Pauls aikštė, Rabat, Malta). Beje, savininkas labai malonus, pasakojo buvęs Kaune ir Vilniuje, neslėpė sužavėjimo šiais miestais. Kai išgirdo, kad esame iš Vilniaus, iš karto sušuko „Laba diena, ačiū!”. O po to dar ir parsivežtą lietuvišką žurnalą parodė!
Gėrimai: vietinis lengvas šviesus alus „Cisk“, nealkoholinis apelsinų gėrimas „Kinnie“ (susipinantis kartumas ir savotiškas saldumas), rožinis, baltas, raudonas vynas – pasirinkimo tikrai yra. Maltiečiai sako, kad jų vyno išskirtinumas – citruso prieskonis. Taip pat kaktusų likeris (yra ir kitokių įvairiausių skonių). Na, ir, žinoma, kava, kuri tikrai išskirtinė – su prieskoniais (anyžiais ir gvazdikėliais) – aišku, skonio reikalas, bet bent paragauti tikrai verta. Kalbant apie kainas, alus parduotuvėse – 1-2, kavinėje – apie 3 eurai. Vietinis vynas parduotuvėse – nuo 4 eurų, kavinėje – butelis nuo 8 eurų.
Na, o visa kita virtuvės dalis priklauso daugiausiai italams bei anglams. Kaip sako patys maltiečiai, jie makaronus valgo mažiausiai du kartus per savaitę, o pusryčiai dažniausiai English breakfast (angliški pusryčiai) stiliumi. Taip pat daug burgerių, picų, fri bulvyčių.
Dar keli pastebėjimai, rekomendacijos:
Žmonės be galo draugiški! Pasiklydai, nerandi, nežinai – į viską atsakys, svarbu klausti! Tik be anglų kalbos niekaip.
Labai daug atostogaujančių pensinio amžiaus žmonių. Išties daug. Beje, kalbant apie juos – vienas trumpas su tuo susijęs reginys. Vieną vakarą užėjome į restoraną „Ta Fra Ben“ (San Pawl il-Baħar), patys neragavome, bet maistą čia giria. Vieta niekuo pernelyg neypatinga, bet kaip tik pakliuvome tuomet, kai TIK senyvo amžiaus klientai poromis sukosi rokenrolo ritmu. Nuoširdi šypsena veide nušvito. Gera matyti, kaip žmonės džiaugiasi gyvenimu.
Daug darbo pasiūlymų padavėjams, barmenams, kambarinėms (būtent prieš sezoną). Sakė, žinoma, priklausomai nuo aplinkybių, apie 1000 eurų į rankas (neskaičiuojant priedų ar arbatpinigių) tikrai galima gauti.
Maltiečiai visada pasiklaus „iš kur esate“ ir kažkodėl, kaip taisyklė, bent mūsų atveju, arba pasižiūri klausiamuoju žvilgsniu – iškart supranti, kad nenutuokia, kur ta mūsų šalis, arba pradeda berti pavienius lietuviškus žodžius „labas“, „ačiū“ (tokių maltiečių teko sutikti tikrai nemažai) – neva išgirstus iš lietuvių turistų arba išmoktus po apsilankymo mūsų šalyje. Smulkmena, bet tai prisideda prie dar geresnių emocijų.
