Jei nežinotum, tai ir nesuprastum, kad pastato Smolensko g. 19 bute veikia Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-Muftiatas. Dalį jo bendruomenei išpirko Turkijos ambasada, tad jame apsilanko ir diplomatai. Kiekvieną dieną čia verda gyvenimas – Vilniuje įsikūrę musulmonai ateina melstis, skaityti Koraną ir pabendrauti, vaikams organizuojamos pamokėlės apie religiją, taip pat švenčiamos apeiginės ir tradicinės šventės.
Muftijus pastebi, kad tikinčiųjų daugėja
1998 metais įsteigtas dvasinis centras atrodo labai kukliai. Jis įsikūręs per du viršutinius aukštus. Juose - du nedideli persirengimo kambariukai ir prausimosi patalpos, darbo ir susirinkimų vietos, koridorius, kuriame kaupiama biblioteka ir du maldos kambariai , vienas – vyrams, kitas - moterims.
Bendruomenės administratorė Almira Trakšalienė-Parmaksizglu, paklausta, ar turint tokį centrą vis dar reikalinga mečetė, entuziastingai patikino: „Be abejonės taip! Ir labai!”. Šiandien maldai centre musulmonai renkasi kur kas rečiau, nei turėtų pagal tradiciją – kartą ar kelis per savaitę.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste gyvena apie 1 200 musulmonų sunitų, o visoje Lietuvoje jų apie 3 tūkstančius. Pasak Lietuvos mufijaus Ramazano Jakubausko, dauguma musulmonų yra pamaldūs ir tikinčiųjų daugėja.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius dar prieš porą metų savivaldybės politikos lygmeniu neribotam laikui atidėjo mečetės statybos klausimą. Anot jo, tokia problema veikiau yra butaforinė. Meras paaiškino, kad šiam klausimui spręsti nėra nei poreikio, nei laiko, nei pakankamai išteklių. Be to, daugelis vilniečių nusiteikę priešiškai mečetės statybos atžvilgiu.
Kultūros pažinimo šaltinis
Vilniuje dirbanti Istorijos mokytoja ekspertė ir žurnalistė Jūratė Litvinaitė į klausimą, ar derėtų mečetė Vilniuje, atsakė: ,,Tikrai taip. Ne tik tam, kad galėtų melstis Lietuvos musulmonai, bet ir gilesniam savos kultūros pažinimui. Seniai jau reikia nustoti vengti Islamo kultūros, reikėtų išeiti iš sovietizacijos likusio šešėlio ir nebijoti plėsti žinių, tobulėti, grįžti prie tolerancijos sosto”.
Mokytoja taip pat aiškina, kad mažai žinome apie Islamo religiją, tradicijas ir papročius. Esame apsupti klaidingų stereotipų.
Musulmonai Lietuvoje apsigyveno prieš daugiau nei 600 metų, pakviesti kunigaikščio Gedimino. Jų dėka Lietuvoje klestėjo prekyba, mokslas, medicina. Totorių kariai ne kartą greta kovėsi karuose ir iki šiol vadina save čiabuviais musulmonais. Apsigyvenę Lietuvoje, visur statė mečetes. Iki šių dienų Lietuvoje išlikusios keturios: Kaune, Nemėžyje, Keturiasdešimtyje Totorių kaime ir Raižiuose.
Vilniaus Lukiškių mečetė kartu su kapinėmis 1968 metais buvo nugriauta sovietmečio valdžios sprendimu ir jos vietoje pastatytas, iki šiol veikiantis Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos, bei chemijos fakulteto pastatas.
Vertinami mečečių fundatoriai
Naujų mečečių statyba šalyse, kur auga musulmonų bendruomenė, vyksta, bet kai kur taip pat susiduriama su pasipriešinimu. Viena iš priežasčių - baiminimasis griežtą konservatyvų islamą propaguojančių imamų, kurie gali radikalizuoti vietos musulmonų jaunuomenę.
Visgi daugumai musulmonų radikalizmas svetimas ir vietos valdžia bei kitatikiai gyventojai atsižvelgia į vietos musulmonų poreikius. Šiuo metu Maskvoje, Kutuzovo prospekte, yra statoma trečia Mečetė, 2015 m. Bradforde (Anglija) baigta statyti tik moterims skirta mečetė. Vienoje (Austrija) nauji musulmonų sunitų maldos namai buvo atidaryti 2005 metais, Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje per pastaruosius dešimt metų pastatyta keletas naujų musulmonų maldos namų, vienas naujausių – 2014 m. Didžioji mečetė Kopenhagoje.
Tiesa, Norvegijos valdžia 2011 m. vietos bendruomenei uždraudė priimti Saudo Arabijos valdžios paramą mečetės statybai, panaši situacija ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kur šios užsienio vyriausybės paramos atsisakoma motyvuojant, kad Saudo Arabijoje nepripažįstama religijos laisvė.
Taigi šiuolaikiniams moderniems miestams ir toliau statant mečetes, prie šio klausimo gali tekti grįžti ir Vilniui.
Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. dalis, įgyvendinant VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.