Edinburgo universiteto ir Šeimos ir santykių tyrimų centro mokslininkai prieš keletą metų atliko tyrimą ir padarė išvadą: viengungiai nesugeba visavertiškai mėgautis gyvenimu. Jie ne tik kenčia dėl vienatvės, yra linkę į depresiją ir ligas, bet ir pajamos jų mažesnės, palyginti su vedusiais vyrais.

Beje, škotai ne vieninteliai, paskelbę tokią liūdną žinią. Mokslininkai iš Izraelio, išanalizavę tūkstančių vyrų ligos istorijas, nustatė, jog pavojingiausiomis ligomis serga šeimos neturintys arba nesėkmingai vedę stipriosios lyties atstovai.

Žinoma, galima ginčytis, kas geriau vyrui, – visiška laisvė ar šeima. Bet faktai geležiniai: dar ir britų medikų tyrimų rezultatai parodė, jog vedę mūsų giminės atstovai gyvena vidutiniškai septyneriais metais ilgiau už vienišius.

Kodėl nevedę vyrai serga dažniau ir sunkiau už vedusius, daugiau jų miršta jauname amžiuje, o likusieji neretai baigia savo dienas senelių namuose?

Psichologinis komfortas prieš laisvę

Kaip sakoma, visos ligos nuo nervų, ir viengungiai, kad ir kaip būtų keista, dažniau nei vedusieji rizikuoja pakirsti savo nervų sistemą.

Daugybe tyrimų įrodyta, kad vyrų psichika labiau pažeidžiama ir ne tokia stabili, kaip moterų. Moterys turi galimybę neigiamas emocijas permesti ant aplinkinių. Berniukai gi auklėjami taip, kad užaugę visą negatyvą kaupia, slepia nuo aplinkinių, todėl dažnai kenčia nuo streso ir psichosomatinių ligų.

Laiminga šeima tampa vyrui psichologinio komforto zona, kur galima atsipalaiduoti, pailsėti. Šeimoje visi nemalonumai sutuoktinių pasidalijami po lygiai, taip pat ir stresas. Bet tik tuo atveju, jeigu santuoka yra tikrai sėkminga.

Vienišiai tokio šeimos palaikymo neturi, o jų gyvenimas dar ir kupinas vedusiems vyrams nesuvokiamų rūpesčių: kaip pasirodyti šaunesniam už kitus, kaip suvilioti eilinę gražuolę, daryti karjerą darbe ir spręsti buities problemas. Nuolatinis stresas visu svoriu užgula vyro pečius ardydamas psichiką ir kviesdamas visokiausias ligas. O atsipalaiduoti juk jokiu būdu negalima! Negalima užleisti pozicijų, kai vyrų pasaulyje tokia konkurencija!

Tad mokame už tai pačia aukščiausia kaina: infarktais, insultais ir depresijomis... Nes dabar tai gyvenimas dar visai nieko, bet kas gi senatvėje stiklinę vandens paduos?!

Žmona kaip sveikatos garantas

Vienatvė – pagrindinė priežastis, priverčianti jau brandesnio amžiaus vyrus susisaistyti santuokos saitais. Kitaip bus sunku išvengti depresijos ir tokių koją kojon su ja žengiančių ligų, kaip hipertenzija, skrandžio opa, lėtinis cholecistitas, pankreatitas.

Aišku, vedę vyrai irgi jomis serga, ir ne ką rečiau, tačiau yra vienas skirtumas: žmona. Žmogus, kuris laiku nuvaro pas gydytoją, kontroliuoja, kaip geriate vaistus, ir slaugo, kol pasveikstate. Dėl to viengungiams diagnozuojama daug daugiau lėtinių ligų, ir dažniausiai tada, kai jos jau būna užleistos.

Suprantama, tvirtinti, jog santuoka saugo vyrus nuo ligų, būtų neteisinga. Kiekvieno vyro sveikata pirmiausia priklauso nuo jo paties. Jeigu planuojate prasimušti darbe, prakusti, užauginti vaikus ir dar pamatyti anūkus, padarysite viską, kad išsaugotumėte sveikatą. Žmona tik padės.

Jaunų ir pagyvenusių senbernių ligos

Na, gerai jau, ne kiekvienas viengungis yra senbernis. Tačiau atmetus ginčus dėl terminologijos, vis tiek lieka nelinksmi faktai. Arba ligos, kuriomis, anot statistikos, rizikuoja susirgti ir, deja, dažniausiai suserga nevedę vyrai.

20–40 metų vyrai. Šiame amžiuje būname aktyviausi – visais atžvilgiais. Vėjavaikiškai vairuojame automobilį, pamirštame apie poilsį, žavimės ekstremaliomis sporto šakomis, eksperimentuojame su svaigalais, didžiuojamės žygiais meilės fronte...

Net ir tie jauni vyrai, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir stengiasi žūtbūt palaikyti gerą fizinę formą, kelia grėsmę savo sveikatai – nesaikingomis treniruotėmis ar vartodami visokiausius sportininkams skirtus maisto papildus.

Išvada: 20–40 metų viengungiams gresia įvairiausios traumos, miego stygius, lėtinis stresas, alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo azartinių lošimų, gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, virusiniai hepatitai, pankreatitas, lytiniu būdu plintančios ligos.

O tie, kiti? Santuokos liudijimą turintys jų bendraamžiai daug rečiau skundžiasi virškinimo problemomis. Venerinės ligos šeimos vyrams diagnozuojamos ganėtinai retai, net jei sutuoktiniai ir nėra ištikimi vienas kitam. Taip, streso darbe ar kasdienėje buityje neišvengia ir jie, tačiau vedusieji paprastai greičiau ir lengviau randa išeitį iš keblios situacijos – paprastai dėl to, kad visos problemos aptariamos šeimoje.

Šeimynykščių dėmesys ir moralinė parama padeda sušvelninti psichologinių traumų smūgį, todėl laimingai vedę vyrai retai kada griebiasi svaigalų kaip priemonės įtampai nuslopinti.

40–60 metų vyrai. Toks amžius vyrams pats pavojingiausias, mat organizmą krečia keisčiausios permainos, susijusios su hormoniniais pakitimais ir sumažėjusiu testosterono lygiu.

Vidutinio amžiaus krizę išgyvena tiek vieniši, tiek ir vedę vyrai. Jiems tenka iš naujo įvertinti savo reikšmingumą visuomenėje (šis rodiklis arba pakyla iki astronominių aukštumų – deja, dažnai nepagrįstų, – arba sminga į depresyvų minusą), o juk streso darbe ir asmeniniame gyvenime taip pat nemažėja... Nors vienodai kenčia visi vyrai, viengungiai daug dažniau jaučiasi niekam nereikalingi, vieniši, taigi puola depresiją.

Lyg to būtų maža, dar jiems ant kulnų lipa aterosklerozė, hipertonija, stenokardija. Dėl to, kad per mažai judame, kamuojamės nemiga, rūkome ir piktnaudžiaujame alkoholiu, dažną mūsų pakerta infarktai ir insultai. Prisideda, žinoma, ir potencijos problemos. Kol galiausiai tampame dar ir hipochondrikais.

O tie, kiti? Šeimas turintys vyrai, kita vertus, yra linkę nutukti. Nuo potencijos sutrikimų irgi neišsisuka. Tačiau geros sutuoktinės padeda jiems nepulti panikon, bet spręsti kiekvieną naują problemą, kai toji tik iškyla. Net moksliškai yra įrodyta, jog namuose laukianti žmona ir vaikai didina vyro atsparumą stresui, vadinasi, gerokai mažina infarkto ir insulto riziką.

Vyresni kaip 60-ies vyrai. Dauguma vyrų apie savo sveikatą susimąsto sulaukę būtent šio amžiaus. To padaryti anksčiau tiesiog neturi progos – jais rūpinasi motinos, žmonos, kol jie patys vaidina stiprius ir ištvermingus. Nes juk reikia palaikyti giminės garbę – sopuliais skundžiasi tik mazgotės!

Jeigu vyrui pasisekė gauti gerą žmoną, jo namuose tvyro taika, ramybė ir meilė, palaikymas ir tarpusavio supratimas, sulaukęs 60-ies jis iš tiesų turi mažiau kuo skųstis. Na, o dauguma viengungių, įžengusių į septintąją dešimtį, susigriebia ne tik praradę išorinį žavesį, bet ir įgiję kelias lėtines ligas.

Stresai, nenormali mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, chaotiškas seksualinis gyvenimas lemia plaučių ligas, pankreatitą ir opą, hipertoniją ir stenokardiją, cukrinį diabetą, osteoporozę, lėtinį prostatitą, adenomą arba prostatos vėžį. Neaplenkia šios ligos ir vedusiųjų, tačiau jų būklė, kaip rodo atlikti tyrimai, būna daug stabilesnė.

Taigi negailestinga išvada: viengungiai greičiau sensta, sukriošta ir miršta nuo ligų, kurių galėjo išvis išvengti, jei tik būtų pašonėje turėję mylinčią žmoną.

Aišku, noras išsaugoti sveikatą – ne vienintelis motyvas patraukti prie altoriaus. Mokslininkai tikina, jog kiekvieno vyro gerovės pagrindas yra meilė ir laimė. Jeigu jų netrūksta, tai ir gyvename mes ilgai ir sveikai.