Festivalio rengėja asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“, kuriai vadovauja Inga Grubliauskienė, kaltinama finansiniu neskaidrumu. O renginio globėjas Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas išvis raginamas atsisakyti finansinės miesto paramos. Teigiama, esą festivaliui organizuoti skirtas lėšas Grubliauskų šeima ne visuomet naudoja pagal paskirtį, o dalis jų gali būti išleidžiama ir asmeninėms reikmėms. V. Grubliauskas tokius kaltinimus atmeta ir juos vadina liguista fantazija.

Lemia vienas parašas

Šiemet džiazo festivalis vyko pirmosiomis birželio dienomis, o paskutiniąją gegužės savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės taryba suteikė šiam renginiui reprezentacinio miesto renginio statusą. Gavę šį statusą įvairūs Klaipėdos mieste rengiami festivaliai turi teisę iš miesto biudžeto gauti ne mažesnę nei 20 tūkst. eurų paramą. Džiazo festivalio rengėjai prašo jiems skirti 93 tūkst. eurų. Visiems reprezentaciniams festivaliams gali būti skirta ne daugiau nei 200 tūkst. Eurų.
Komisija, kuri tvirtins arba atmes pretendentų paraiškas, jau posėdžiavo.

Dabar laukiama, kol savivaldybės administracijos direktorius pasirašys potvarkį, kuriuo ir bus skiriamos lėšos. Kitaip tariant, skirti ar neskirti prašomą sumą nulems vieno žmogaus parašas.
Administracijos direktorius, taip pat priklausantis tam pačiam Lietuvos liberalų sąjūdžiui, kaip ir V. Grubliauskas, Saulius Budinas savo nuopelnų nesureikšmina ir teigia, jog tai bus tik vienas iš šūsnies dokumentų, po kuriuo jis pasirašysiąs.

„Patvirtinus reprezentacinių renginių sąrašą dar kartą rinksis Klaipėdos kultūros ir meno taryba, kuri ir spręs, kiek ir kokiam projektui skirti lėšų. Paskirsčius ir patvirtinus protokolą, aš išleisiu savo įsakymą, kuriuo ir patvirtinsiu šių lėšų skyrimą“, - lėšų skyrimo procedūrą televizijai „Balticum“ nusakė S. Budinas.

Neatsakyti klausimai

Klaipėdietis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Petraitis DELFI sakė, kad tokia festivalių statuso suteikimo ir pinigų jiems skirstymo tvarka eiliniams klaipėdiečiams yra labai neaiški, kelia daug įvairių klausimų, o atsakymų jiems niekas nepateikia.

„Tie dalykai kelia klausimus, į kuriuos norėtųsi išgirsti atsakymus. Tačiau pastaruoju metu vilnija skandalai susiję su liberalų organizacijomis. Jos iškėlė labai daug abejonių ir pagrįstų abejonių, ar tai negalėtų būti įrankis sulaukti paramos už tam tikrus sprendimus? Klaipėdos merą labai erzina šie klausimai. Tai liudija viena istorija, kai vykstant rinkimams į Klaipėdos savivaldybės tarybą viena iš priežasčių, kodėl mero vedami liberalai pasirinko partneriais suformuoti koalicijai Tomaševskio bloką, o ne Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, buvo Agnės Bilotaitės užduoti klausimai apie (mero) žmonos algą. Tai buvo priimta labai asmeniškai ir neita į koaliciją su konservatoriais“, - kalbėdamas su DELFI prisiminė A. Petraitis.

Nori daugiau skaidrumo

Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad nėra nusiteikusi prieš džiazo muzikos žanrą, tačiau ir jai kelia abejonių šio renginio finansavimo šaltiniai.
Agnė Bilotaitė

„Dėl finansavimo skaidrumo kyla tam tikrų klausimų. Juolab rinkiminės kampanijos metu man teko užklausti pono mero... Tai jis įsižeidė, priėmė kaip asmeninį įžeidimą. Tačiau aš nematau tame nieko blogo. Jei jo žmona organizuoja festivalį ir prašo paramos iš įmonių, valstybės įmonių, tai viskas turi būti skaidru. Akivaizdžiai matau tam tikrą konfliktą. Šeimos narys, žmona, kuri yra festivalio prezidentė, o vyras, kuris yra meras... Jis skiria pinigus, ar nusišalina?

Visi gražiai ir skaidriai šitie visi dalykai finansiniai turi būti daromi. Aišku, džiugu, kad atvažiuoja daug žmonių į šitą festivalį, kad vyksta renginiai Klaipėdoje. Bet kai daroma už savivaldybės pinigus, tai nėra labai skaidru. O jei kalbame apie tą patį prezidentės atlyginimą, kuris visus metus neblogas, pakankamai didelis, reikia kelti klausimą, ar tai nėra tam tikras atsidėkojimas už sprendimus tas biudžetas, ne tik iš organizacijų, bet ir Savivaldybės, kuris yra pakankamai geras. Ar tai nėra padaroma sąmoningai, va aš čia sprendimą atatinkamą gerą padarysiu, o jūs čia dabar paremsite mano žmonos organizuojamą festivalį?“ – svarstė Seimo narė.

Absurdiški kaltinimai

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame Džiazo festivaliui buvo suteiktas reprezentacinio statusas, savivaldybės meras V. Grubliauskas nedalyvavo, nes buvo išvykęs į komandiruotę.

„Nesiimu vertinti liguistų kažkieno įtarinėjimų... Demokratinėje valstybėje kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, net ir savo kažkokius kaltinimus. Aš tai vadinu – kažkas netoli absurdo ribos. Atsakymai iš visų institucijų gauti, jei kažkam kažko trūksta, gali kreiptis dar kartą. Yra nustatyta tvarka, ir tenai (reprezentacinių festivalių sąraše) nėra išskirtas nė vienas renginys. O pritempti, prie to, kas kažko nori, tai kūrybiškumo, arba iškreipto kūrybiškumo reikalas“, - dviprasmišką situaciją televizijai „Balticum“ komentavo V. Grubliauskas.

Sureagavo audringiau

Klaipėdietis Nerijus Rimkevičius, šiuo metu dirbantis Lietuvos Respublikos gynybos atašė Kinijoje, paragino merą atsiriboti nuo miesto finansinės paramos.

„Vienoje laidoje meras sakė, kad tokios procedūros ir jis čia ne prie ko, tačiau procedūras Klaipėdos savivaldybėje kuria liberalų dauguma. 80 tūkst. eurų festivaliui skirtų iš savivaldybės biudžeto tikrai neprisideda prie šio puikaus festivalio populiarinimo ir garsinimo, žlugdo pasitikėjimą merų V. Grubliausku ir bandančia atsigauti Liberalų partija, neprisideda prie Lietuvos politinės sistemos skaidrinimo ir stiprinimo“, - viešai socialiniame tinkle „Faceboook“ rašė pulkininkas N. Rimkevičius.

Tačiau ši jo replika sulaukė kur kas audringesnės V. Grubliausko reakcijos. Pats V. Rimkevičius teigė, kad meras „rašė, kad pateikdamas melagingą informaciją apie festivaliui skiriamas lėšas teršiu Lietuvos kariuomenės karininko ir pulkininko mundurą, žeminu Klaipėdos vardą pasaulyje ir t. t., ir atitinkamai pažadėjo kreiptis į valdiškus namus“, - rašė pulkininkas, nes V. Grubliauskas savo atsakymą labai greitai ištrynė.

DELFI V. Grubliauskas taip pakomentavo savo atsakymą: „Klaidingos interpretacijos dėl išsakytos nuomonės dėl pulkininko Nerijaus Rimkevičiaus pateiktų pasisakymų. Reikia pastebėti, kad skleidžiamos akivaizdžiai klaidingos informacijos (cituoju N. Rimkevičiaus žodžius: „80 tūkst. eurų festivaliui skirtų iš savivaldybės biudžeto...“) viešas paneigimas negali būti priskiriamas kaltinimui. Visada pasisakiau už asmens konstitucinę teisę viešai reikšti savo nuomonę, tačiau lygiagrečiai laikausi principo atsakyti į viešai skleidžiamą, mano nuomonę, klaidingą informaciją bei ją paneigti“, - atsakyme DELFI rašė V. Grubliauskas.

Tenka pastebėti, kad įvardydamas sumą N. Rimkevičius išties suklydo. Matyt, jis turėjo minty tuos pinigus, kurie buvo skirti burlaivių regatos priėmimui Klaipėdoje. Tačiau šis renginys vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaip ir džiazo festivalis, Kruizinių laivų terminale.

Klaipėdos miesto reprezentacinių festivalių sąrašas:

Didžiausias apetitas

Tačiau „Klaipėdos džiazo festivalis“ savo renginiui iš miesto biudžeto išties prašo daugiausiai iš visų reprezentacinių statusą gavusių kultūros renginių - 93250 eurų. Šiuo požiūriu tris dienas trunkantis Džiazo festivalis aplenkė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuojamą ir daugiau nei dvi savaites trunkantį simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Klasikinės muzikos renginio organizatoriai prašo skirti kiek mažiau - 93 tūkst. eurų.

Beje, pernai iš Klaipėdos miesto biudžeto Džiazo festivaliui skirta pastebimai mažesnės suma - 16,4 tūkst. eurų.

Šiemet vasario mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė, kad vienam Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentaciniam festivaliui iš savivaldybės biudžeto gali būti skiriama nuo 20 000 eurų iki 100 000 eurų. Tačiau iš viso tam tikslui biudžete yra numatyta 200 tūkst. eurų, kurie turės būti paskirstyti aštuoniems reprezentaciniams festivaliams.

Aritmetiškai skaičiuojant, visi festivaliai turėtų gauti ne mažiau nei po 20 tūkst. eurų, o likusį 40 eurų „pyragą“ teks suraikyti įvertinus vieno ar kito renginio naudą miestui ir jo kultūrai.

Grojo savanoriškai

Šiemetiniame džiazo festivalyje, kaip ir kitais metais, scenoje trimitu grojo ir pats V. Grubliauskas, o gitara – jo dukra Elzė. Tai tik pakurstė aistras, esą džiazo festivalis tampa vienos šeimos renginiu, kuriame jie galbūt gauna ir atlygį už pasirodymus.

Tačiau V. Grubliauskas tokias kalbas paneigė: „Visi mano, kaip atlikėjo pasirodymai ne darbo metu turėtų būti vertinami išskirtinai kaip savanoriška veikla. Muzikavimas yra mano hobis, kuriuo visada smagu pasidalinti su savo miestu ir jo svečiais, o geriausias atlygis - matyti muzikos suvienytų klausytojų šypsenas ir jų skleidžiamą gerą nuotaiką. Pažymėsiu, kad nė už vieną mano, kaip atlikėjo pasirodymą įvairių koncertų ar renginių metu atlyginimai nėra mokami. Ne išimtis ir 23-iasis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, už pasirodymą kuriame joks atlygimas man nebuvo ir nebus mokamas bei kuriame dalyvavau savo kasmetinių atostogų metu. Mano, kaip tėčio žiniomis, Elzės Grubliauskaitės pasirodymas džiazo festivalio scenoje įvyko neplanuotai, improvizacine, kas būdinga džiazui, pačio atlikėjo Wojteko Pilichowskio iniciatyva. Atlyginimas, mano, kaip tėčio žiniomis, E. Grubliauskaitei už minėtą pasirodymą nebuvo ir nebus mokamas.

Trūksta skaidrumo

Įtarimus dėl šeimos nariams mokamų honorarų patvirtinti arba paneigti galėtų išsamios finansinės asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalio“ ataskaitos. Tačiau festivalio organizatoriai viešintis neskuba. Kol įstatymai nereikalavo skelbti šio dokumento, tol jis ir nebuvo skelbiamos.

Iki 2016 m., kol asociacijos neturėjo prievolės valstybės įmonei „Registrų centras“ teikti finansinių ataskaitų, festivalio rengėjai neviešindavo savo renginio sąmatos, o domėtis, kiek privatūs rėmėjai ir miestas suaukodavo pinigų šiam renginiui organizuoti, buvo tabu.

„Registrų centro“ duomenimis, 2015 m. asociacija „Klaipėdos džiazo festivalis“ gavo 199,8 tūkst. eurų pajamų. 2016 –siais – 215,4 tūkst. eurų. Šiame planuojama didžiausia sąmata – 286,5 tūkst. eurų.

Pernai nemokamam festivaliui organizuoti 16,4 tūkst. eurų skyrė Klaipėdos savivaldybė, 14 tūkst. eurų - Kultūros taryba.

Beje, finansinės ataskaitos duomenimis, asociacijos prezidentei mokamas vidutiniškai 2000 eurų mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių). 2015 m. per metus I. Grubliauskienei buvo išmokėta 24 905 eurai, 2016-aisiais – 24 025 eurai.

Ar organizuodama festivalį ji arba jos sutuoktinis V. Grubliauskas gauna kokias nors kitas pajamas, iš „Registrų centrui“ pateiktų finansinių ataskaitų nustatyti neįmanoma, o detalesnes sąmatas pateikti DELFI atsisakyta. „Paaiškiname, jog minėtos ataskaitos forma yra patvirtinta 2017-01-18 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-21. Analogiškos formos ataskaita yra pateikta ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl kitos, negu reglamentuoja galiojantys teisės aktai, ataskaitos formos, pateikti deja neturime galimybių“, - dėstoma DELFI raštu pateiktame I. Grubliauskienės atsakyme.

Šiemet numatoma, kad „Klaipėdos džiazo festivalio“ sąmata turėtų būti rekordiškai didžiausia - 286 500 eurų.

Klausimų daugiau nei atsakymų

DELFI kalbintas klaipėdietis A. Petraitis sakė susipažinęs su asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ finansine 2016 m. ataskaita. „Pasižiūrėjus į finansinę ataskaitą matyti, kad mero žmonos alga siekia per 2 tūkstančius eurų per mėnesį. Plius yra įsigytas 20 tūkst. eurų kainuojantis automobilis, kuriuo, kaip suprantama, irgi ištisus metus naudojamasi. Nors jo realiausiai reikėtų tik renginio organizavimo metu. Taip pat viena eilutė rodo, kad pernai liko 24 tūkst. eurų. Nors pernai per festivalį matėme ir malūnsparnius skraidančius, ir prabangią VIP svečių ložę... Pinigų tikrai netrūksta. Įdomiausia tai, kad pernai biudžete Klaipėdos reprezentacinių festivalių finansavimui buvo numatyta 40 tūkst. eurų, iš savivaldybės Džiazo festivalis gavo 17 tūkst. eurų, liūto dalį. Šiuo metu biudžetas užkeltas, padidintas iki 200 tūkst. eurų. Pridėjus tik du papildomus renginius. Tai, kad festivalis užsiprašė 93 tūkst. eurų, atrodo keistokai. Tie dalykai ir kelia klausimus, į kuriuos ir norisi išgirsti atsakymus“, - aiškino A. Petraitis.

Kasmet prašo vis daugiau

Tačiau neatsakytų klausimų vis tiek liko labai daug. Į klausimą, kodėl iš miesto kišenės prašoma suma tokia didelė, gautas toks I. Grubliauskienės pasirašytas atsakymas: „Klaipėdos džiazo festivalio prašomo dydžio lėšų poreikis grindžiamas ir išaugusiais festivalio organizavimo kaštais - kasmet didėja ne tik paslaugų ir prekių tiekėjų teikiamos paslaugos/prekės, tačiau ir festivalio dalyvių - atlikėjų honorarai. Tokius teiginius gali patvirtinti bet kurio kito Lietuvoje rengiamo festivalio ar koncerto, kultūrinio projekto organizatoriai. O siekdami nemokamai pristatyti klaipėdiečiams ir miesto svečiams kuo daugiau ryškesnių pasaulinio masto džiazo žvaigždžių, atitinkamai asociacija patiria didesnes išlaidas.

Kartu reikia pažymėti, jog asociacijos pateiktas prašymas nebūtinai bus tenkintas pilna apimtimi. Taip pat, palyginti - 2007 ir 2008 metais asociacijai „Klaipėdos džiazo festivalis“ skirta finansinė parama iš savivaldybės biudžeto sudarė po ~ 29 tūkst. Eur, kai tuo tarpu 2016 m. – 16,4 tūkst. Eur.
Pažymėsiu, kad paraiškas dėl reprezentacinio miesto festivalio statuso suteikimo renginiui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui gali teikti tik kultūros ir (arba) meno renginius organizuojantys juridiniai asmenys, taip pat ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių festivalis įvyko ne mažiau nei 3 kartus, t. y. paraiškas pateikti gali visi įtvirtintus kriterijus atitinkantys subjektai.“ (kalba netaisytas).

Leido prašyti daugiau

I. Grubliauskienės pasirašytame atsakyme taip pat primenama, kad didesnės sumos šiemet prašyti leidžia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, kuriai pirmininkauja Džiazo festivalio organizatorės vyras V. Grubliauskas, sprendimas.
Inga Grubliauskienė

„Norime atkreipti dėmesį, jog 2010 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-196 patvirtintas Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas numatė, jog iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų reprezentacinių festivalių daliniam finansavimui galima skirti ne mažiau kaip ~ 7 tūkst. Eur ir ne daugiau kaip ~ 20 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2017 m. vasario 23 d. pakeitus minėto tvarkos aprašo nuostatas buvo nustatyta, kad vienam Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentaciniam festivaliui iš savivaldybės biudžeto gali būti skiriama nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur. Akivaizdu, jog asociacijos prašoma finansavimo suma neprieštarauja pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui bei patenka į reglamentuojamas skirtinų lėšų apimtis.

(...) Tikimės, kad pateikta informacija bus naudinga ir bus panaudota pilna apimtimi bei nebus iškreipta“, - tokiais žodžiais baigiamas atsakymas.

Tačiau kokios įmonės ir kokiomis sumomis parėmė šį renginį, atsakymo negauta.

MetaiDžiazo festivalio pajamos (eurai)
2015 m.199 813*
2016 m.215 470*
2017 m.286 500 (numatoma)

• Šaltinis: VĮ „Registrų centras“