Technologijų yra, tik jas pritaikyti būtų pernelyg lėtas ir brangus procesas, rašo thetruthaboutcars.com.
Joks aparatas negali būti laikomas visas paslaugas teikiančiu prietaisu, taigi automobilių remonto dirbtuvėms teks pirkti kombinezonus ir samdyti žmonių, kurie valdytų tuos aparatus (tai ne pigiausias variantas). Kita vertus, įvairiems aparatams pingant, jų daugėjant, daugės ir jų dirbamų darbų. Galiausiai grįšite į automobilių servisą pasiskųsti, kad automobilį netinkamai suremontavo robotas, o ne prietaisas. Tik kada, kada?
Kaip rodo neseniai „McKinsey Global Institute“ atliktas tyrimas, šio amžiaus viduryje apie pusę daug darbo jėgos reikalaujančių darbų atliks mechanizmai. Tai gali įvykti dešimtmečiu anksčiau ar vėliau – priklausomai nuo ekonominių sąlygų, nuo to, ar greitai bus parengtos reikiamos technologijos ir ar sparčiai verslas jas pritaikys.
Mehdi Miremadis išnagrinėjo šiuo metu atliekamus darbus (automobilių servisuose) ir padarė išvadą, kad 30–50 proc. šiuo metu žmonių dirbamų darbų ateityje galės dirbti plieniniai prietaisai.
„Technologijos turi būti pigesnės už žmogaus darbą, o dabartinės technologijos per daug kainuoja, – sakė jis. – Be to, atsiminkite, kad ekonomikoje turi atsirasti vietos naujiems darbams ir naujiems įgūdžiams, kurių reikės, norint valdyti ir programuoti tas mašinas.“
Kompanija „Hunter Engineering“ sukūrė kelias automatizuotas sistemas automobilių serviso centrams, tarp jų ir automatinį padangų montavimo įrenginį, kuris kainuoja 30 tūkst. dolerių.
„Prieš aštuonerius, dešimt metų, kai kūrėme įrenginį, buvo reikalingas svertas fiziškai nuimti padangą“, – aiškino „Hunter Engineering“ vyresnysis vadybininkas Kalebas Silveris. – Technikas atlikdavo didžiąją dalį darbo, darydavo daug judesių. Įrenginys sumažindavo riziką (susižeisti), keičiant padangą.“
Šiuo metu dauguma automatinių padangų montavimo prietaisų kainuoja daugiau nei dauguma jų aptarnaujamų automobilių, ir vis tiek reikalingas žmogaus įsikišimas, kad jie tinkamai funkcionuotų. Be to, jie neatlieka darbo greičiau už žmogų, kuris žino, ką daro, turėdamas tam tikrus įrankius, tad tam tikrais atvejais nėra pageidaujami.
„Tepalus keičiantis robotas būtų buvęs dvigubai reikalingesnis prieš 10 metų nei šiandien, nes prieš 10 metų tepalus keisdavome dvigubai dažniau“, – sakė K. Silveris.
Azijoje automobilių stovėjimo aikštelėse dažnai pamatysi dalinai automatizuotus tepalų keitimo punktus. Užkandžių aparatų dydžio ir formos prietaisai suteikia motorolerių savininkams galimybę išsisiurbti nešvarius tepalus ir greitai įsipilti naujų. Jie nekeičia filtrų, kita vertus, tai akivaizdus pavyzdys, kur krypstama.
Bendras žmonių ir prietaisų darbas dar kažkiek laiko bus įprastas. Jau matome tai surinkimo punktuose. Robotai puikiai atlieka tas pačias užduotis, tik reikia mąstančio ir sprendžiančio, kur galima standartizuoti darbus, žmogaus.
„Nešvariems, nuobodiems ar pavojingiems darbams <...> parduodame robotus“, – aiškino robotus gaminančios kompanijos „Fanuc Robotics America“ generalinis direktorius Claude‘as Dinsmooras. Jis sako pritariantis tam tikras užduotis atliekantiems robotams, kurie dirbtų kartu su meistrais, o ne juos pakeistų.
„Vis tiek reikia žmonių. Jie bus pagrindiniai darbuotojai automobilių serviso srityje. Jei pastatysi robotą priešais automobilį ar prie vairo, jis gana lengvai pakeis padangą ar atsuks veržlę. Skysčių pildymas gali tapti (automatizavimo) galimybe. Šiems darbams žmogus nesugaišta daug laiko, bet šiuos darbus automatizavus, žmogui atsirastų daugiau laiko dirbti aukštesnio lygio darbą“, – sakė C. Dinsmooras.
„Manau, jie atrodys kitaip ir bus sukurti tam tikroms užduotims. Jie neatrodys kaip C-3PO („Žvaigždžių karų“ personažas). Jie greičiau atrodys kaip R2-D2 (kitas „Žvaigždžių karų“ personažas) – (robotas) skirtas tam tikrai užduočiai atlikti, – įsitikinęs C. Dinsmooras. – Po 35 metų robotų industrijoje kasdien matome, kokie sudėtingi iš tiesų yra žmonės.“
