Svarbu, ką apie savo įmonę ir produktus skelbiate rinkoje. Nepamirškite atkreipti dėmesį į tai, ar Jūsų kalba yra sklandi ir lengvai suprantama klientui ar partneriui, ar vartojami rišlūs sakiniai be gramatikos ir prasmės klaidų, ar tinkamai pateikiami kontaktiniai duomenys (telefono numeriai turi būti rašomi su tarptautiniu kodu) ir ar lietuvių kalba įprasti pareigų ir skyrių pavadinimai išversti parinkus tinkamus atitikmenis užsienio kalba.
Šį kartą, remiantis „Ars libri“ kalbos redaktorių patirtimi, pranešime spaudai pateikiamos aktualiausias dokumentų rašybos taisykles, kurias turi išmanyti ir mokėti kiekvienas rašantis tekstus.
1. Vardų ir pavardžių rašyba
Elementaru, kad vardai ir pavardės visada rašomi didžiąja raide (nors viena didžiausių šalies televizijų ir bando įvesti mažųjų raidžių „madą“). Reikėtų įsiminti tik tiek, kad pirmą kartą tekste pateikiant vardą ir pavardę rašomas visas vardas, o antrą, trečią ir daugiau kartų – jau tik pirmoji vardo raidė ir pavardė (būtinai su tarpu tarp vardo ir pavardės!). Kiek sudėtingesnė situacija su nelietuviškais asmenvardžiais. Čia svarbiausia visur išlaikyti vienodumą. Pvz., jei rašote „šis laiškas skirtas ponui Amster“, kitur jau negali būti rašoma „atsižvelgus į tai, ką pasakė ponas Amsteras“.
Visgi, jei nusprendėte lietuvinti vardus ir pavardes, turite įsidėmėti keletą dalykų:
1) Jei kalbama apie moterį ir jos pavardė baigiasi priebalsiu, galūnė nepridedama pvz.: „Lisher“, „Carmen“ ir t. t.
2) Jei pavardė ar vardas baigiasi galūne „e“ – visuomet rašomas apostrofas, pvz., „Leauforte‘as“, išskyrus tuos atvejus, kai „e“ yra tariama, pvz., vokiškose pavardėse – „Heinke“.
3) Jei pavardė ar vardas baigiasi priebalsiu, pridedamos galūnės „as“, „is“, „us“. Pvz., „Ebsteinas“, „Šileris“.
4) Daugiskaitinių vardų galūnės, adaptuojamos taip pat pasitelkiant daugiskaitos formą. Pvz., „Sardes“ – „Sardai“.
Vietovardžių pavadinimų rašyba
Ne mažiau svarbus ir aktualus yra ir vietovardžių rašybos išmanymas. Juk tokios klaidos niekam neteikia garbės. Su lietuviškų geografinių objektų pavadinimais viskas aišku, o kitas dalykas yra nelietuviškų vietovardžių pavadinimų rašymas. Turėtumėte pasirinkti, kaip savo dokumentuose, raštuose rašome užsienio valstybių ar miestų pavadinimus.
Pvz., jei visur rašome „France“, tokia rašyba turi būti išlaikyta ir visuose dokumentuose, jokiu būdu negalite vieną kartą rašyti „France“, o kitą – „Prancūzija“. Taip pat ir atvirkščiai, negali viename dokumente būti „Deutschland“, o kitur jau „Vokietija“. Kaip ir visur kitur, taip ir čia labai svarbu išlaikyti vienodumą.
2. Institucijų pavadinimai:
Rašant oficialius raštus, labai svarbus valstybės institucijų pavadinimus parašyti be klaidų. Dėl to verta įsidėmėti, kad oficialūs valstybės institucijų pavadinimai rašomi didžiąja raide. Pvz.: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir t. t. Visgi reikėtų įsidėmėti, kad yra ir tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, tarptautinių institucijų pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir t. t.
O ką daryti, jei ta institucija yra ne Lietuvoje? Turbūt daugelis verslininkų ir netgi vertėjų, ar kitų su kalba dirbančių žmonių, neretai pagalvoja, o jei tai yra pvz., „University of Cambrige“? Ar versti, ar palikti originalo kalba. Valstybinė Lietuvių kalbos komisija tokiais atvejais, jei yra patvirtintas lietuviškas atitikmuo, rekomenduoja visada versti tokių institucijų pavadinimus. Taigi, šiuo atveju būtų „Kembrižo universtitetas“.
3. Pareigybių rašymas
Ne mažesnis galvos skausmas yra pareigybių rašymas. Vykdantysis direktorius, ar vykdomasis? Ministras ar ministras, prezidentas ar Prezidentas? Reikėtų įsidėmėti, kad visos pareigybės rašomos mažosiomis raidėmis, nebent jos rašomas sakinio pradžioje, ar nurodoma, kad tai, pvz., Lietuvos Respublikos Prezidentas. Apibūdinant darbuotoją, kuriam pavesta vykdyti kokia nors užduotis, tinka ir veikiamosios rūšies dalyvis (vykdantis (priežiūrą) darbuotojas), bet, kai pareigų pavadinime įvardijama pastovioji darbuotojo ypatybė, vartotina vykdomasis direktorius.
4. Dažniausias vartojamos įsidėmėtinos santrumpos
Lietuvių kalboje yra nemažai santrumpų, kuriuos yra oficialios ir dažniau vartotinos nei visi žodžiai, čia rasite keletą jų, kurias reikia įsidėmėti rašant oficialius raštus ar pristatymus.
Numeris – Nr.
Telefono numeris – Tel. Nr.
Elektroninis paštas – El. p.
Faksas – Faks.
Apygarda – Apyg.
Apylinkė – Apyl.
Banko kodas – B. k.
Laikinai einantis pareigas – L. e. p.
Gerbiamasis ir (ar) gerbiamoji – Gerb.
Šių metų – Š. m.
Taigi, šiuo trumpu pradžiamoksliu siekiame padėti visiems verslininkams, ypač tiems, kurie rašo oficialius pranešimus spaudai, kolegoms ar pan. Kiekvienas save gerbiantis verslininkas privalo puikiai mokėti gimtąją kalbą ar tą kalbą, kuri vyrauja jo verslo aplinkoje, nes tai puikiai parodo, kaip vertiname savo verslą ir kaip gerbiame savo klientus.
Informaciją parengė vertimų biuras „Ars libri“.