Tai paaiškėjo Statistikos departamentui paskelbus naujus duomenis, bet ekonomistai teigia, kad tai nuolatinė tendencija: pirmą metų ketvirtį visuomet fiksuojamas nedidelis kritimas.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, kad metų pabaigoje paprastai išmokamos premijos ir priedai. „Manau, kad pagrindinė priežastis ta, jog metų gale išmokami įvairūs priedai. Juk iš kur atsiradęs net žodis „tryliktas“ atlyginimas?“ - sako pašnekovas.
DNB banko vyresnioji analitikė Indė Genytė-Pikčienė sako, kad, jos nuomone, labiausiai prie svyravimo prisidėjo ūkio sezoniškumas.
„Pagrindinė priežastis yra sezoniškumas. Mūsų ūkis pakankamai sezoniškas“, - teigia I. Genytė-Pikčienė.
R. Rudzkis sako, kad pirmą ketvirtį paprastai sukuriama ir mažiausias BVP, nes žiemą stoja statybos ir žemės ūkis.
„Tai jei statybos stovi, logiška, kad statybininkas mažiau uždirba“, - sako jis.
Statistikos departamentas praėjusį penktadienį platino pranešimą apie tai, kad darbo užmokestis apskrityse ir savivaldybėse didėjo – pokytis gautas palyginus 2017 m. 1 ketvirtį su 2016 m. 1 ketvirčiu.
Pavyzdžiui, palyginus abejų metų pirmuosius ketvirčius Telšių apskrityje vidutinis darbo užmokestis didėjo 10,7 proc., o Vilniaus apskrityje – 10,1 proc.
Tačiau jeigu lyginamas 2017 m. 1 ketvirtis su 2016 m. 4 ketvirčiu, tuomet gauname, kad visoje Lietuvoje, išskyrus Vilniaus apskritį, bruto darbo užmokestis mažėjo.
Telšių apskrityje vidutinis darbo užmokestis mažėjo 3,2 proc., Šiaulių – 3,1 proc., Klaipėdos – 2,8 proc., Alytaus – 2,3 proc., Utenos – 2,2 proc., Tauragės – 2 proc., Kauno – 1,7 proc., Marijampolės – 1,7 proc., Panevėžio – 1,5 proc.
Tik Vilniuje vidutinis darbo užmokestis augo 1,1 proc.
Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.
Įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms.
Darbuotojų skaičius Lietuvoje siekia 1,2 mln. žmonių.
Jų vidutinės pajamos, „Sodros“ duomenimis, 2017 m. balandžio mėnesį pasiskirstė taip:
- apie 247 tūkst. žmonių uždirba 380 eurų ar mažiau,
- apie 34 tūkst. žmonių gauna 381-400 eurų ant popieriaus,
- apie 62 tūkst. mėnesio gale sulaukia apie 401-450 eurų,
- apie 83 tūkst. - 451-500 eurų,
- apie 116 tūkst. gauna 501-600 eurų,
- apie 96 tūkst. - 601-700 eurų,
- apie 85 tūkst. - 701-800 eurų,
- apie 68 tūkst. - 801-900 eurų,
- apie 59 tūkst. gauna 901-1000 eurų,
- apie 105 tūkst. uždirba 1001-1300 eurų,
- apie 53 tūkst. gauna 1301-1600 eurų,
- apie 33 tūkst. uždirba 1601-2000 eurų,
- apie 30 tūkst. - 2001-3000 eurų,
- apie 9 tūkst. - 3001-4000 eurų,
- apie 3,4 tūkst. - 4001-5000 eurų,
- apie 4,5 tūkst. gauna daugiau nei 5000 eurų.
