Mokiausi visus autorius, jų kūrinius perskaičiau ir tikiuosi aukščiausio rezultato. Po penkiolikos minučių dvejojimo pasirinkau temą apie Vilnių lietuvių literatūroje. Egzamino temos man nebuvo prie širdies, negalėjau remtis tais kūrėjais, kuriais norėjau, bet iš esmės visomis temomis galėjau rašyti, ypatingai sunku nebuvo.

Suprantu, kad keturios valandos yra daug, kai kurie rašo tik dvi valandas, tačiau, manau, kad šie mokiniai dažniausiai nelabai turi ką pasakyti ar per daug nesivargina, dažnai rašo tiesiai į švarraštį (žinoma, nereikia suabsoliutinti, gal tarp jų bus šimtukų, kas čia žino). Tačiau man atrodo neteisinga, jog pasibaigus egzamino laikui iš karto iš rankų atimamas atsakymų lapas, nors vienam mokiniui tereikia pabaigti perrašyti du paskutinius sakinius, kitam – suskaičiuoti žodžius, trečiam – dar kartą perskaityti ir pasitikrinti ar nepaliko klaidų.

Džiaugiuosi, kad spėjau (vos vos) perrašyti į švarraštį, bet pasidarė labai gaila, kai sužinojau, kad viena gabiausių mokyklos mokinių to nesuspėjo padaryti. Nejaugi negalima leisti užbaigti? Nekalbu apie valandą, o apie elementarų leidimą bent penkias minutes pabaigti parašyti paskutinius žodžius. Sutikite, jei nori maksimalaus rezultato, o ne vidutinio, tam reikia daugiau laiko. Juk egzaminą laiko ne filologai, o apie literatūrą ne taip jau puikiai išmanantys abiturientai.

Svarbu kiekybė, o ne kokybė, galima pasakyti taip, jei pradėtume kalbėti apie tai, kiek autorių kūrinių reikia perskaityti (ne, aš neverkšlenu, susitaikau su situacija, tačiau paviršutinis autorių, literatūros nagrinėjimas mane kartais siutino. Ir dar kartą ne, mokytoja čia niekuo dėta, juk rašytojų nemažai, visų nesuspėsi aptarti ir išanalizuoti giliau). Iš to kyla kita problema – mokiniai dėl tokio kiekio kūrinių, renkasi jų visai neskaityti, o pasimokyti santraukas ir išlaiko egzaminą neblogais balais. Daugelis pasimoko Škėmos, Sruogos, Biliūno, Mykolaičio-Putino kūrinius ir mano, kad praslys. Dažniausiai pasiseka.

Be to, pakalbėjusi su proftechninės mokyklos mokiniais sužinojau, kad daugelis jų turėjo paruoštukus ir nusirašė (net pademonstravo kokiu būdu). Suprantu, kad šiose mokyklose nėra itin aukštas lygis ir dauguma mokinių renkasi laikyti mokyklinį egzaminą, bet man sukčiavimas atrodo neteisingas ne tik mūsų, besiruošiančių, besistengiančių, (ir, kaip jau minėjau, ne visada suspėjančių) bet ir pačių nusirašančiųjų atžvilgiu. Apmaudu, jog baigę mokyklą, kai kurie nebus perskaitę nė vienos knygos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Egzaminą laikę dvyliktokai, kokią rašinio temą pasirinkote jūs? Ar sudėtinga buvo parašyti rašinį? Kas jus labiausiai nustebino, pasirodė sunkiausia? O gal tikitės gauti aukštą balą? Pasidalinkite, kokio rezultato laukiate.

Savo nuomones galite siųsti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Egzaminas“.