ES ir JAV yra sąjungininkai, kurie derina savo užsienio politiką, tad nesutarimai paprastai liečia santykinai nereikšmingus reikalus, o ne principinius klausimus. Vis dėlto Lietuva turi polinkį labiau palaikyti Vašingtoną, ypač gynybos ir saugumo politikoje. Štai Lietuva skeptiškai vertina planus sukurti atskirus ES karinius dalinius, nuogąstaudama, kad tuo bus dubliuojama NATO veikla, mažinant jos veiksmingumą. Lyg šiol tik vieną kartą radikaliai išsiskyrė sąjungininkų pozicijos, būtent dėl Irako karo. Tada Lietuva ir vadinamasis Vilniaus dešimtukas nedviprasmiškai palaikė JAV, atmetė ES šalių priekaištus Vašingtonui dėl Irako invazijos.
ES vadovai greitai ir vienareikšmiai reagavo į Trumpo nutarimą. Vokietija, Prancūzija ir Italija paskelbė bendrą pareiškimą, kritikuodamos Trumpo sprendimą ir atmesdamos jo pasiūlymą iš naujo derėtis dėl susitarimo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pastebėjo, jog baigėsi laikai, kuomet Europa galėjo visiškai kliautis kitais, tad europiečiai turi imti likimą į savo rankas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad D. Trumpas padarė istorinę klaidą. Europos Komisijos prezidentas Jeanas – Claude‘as Junckeris, į Trumpą panašus pasipūtėlis ir plepys, pažymėjo, kad sprendimas iš tiesų klaidingas.
Trumpas yra nepagydomas ir neprognozuojamas, jis nesusitvardys, ką parodė naujausias iš piršto laužtų tviterio pastabų srautas po teroro išpuolio Londone. Iki savo kadencijos pabaigos Trumpas išbandys savo sąjungininkų kantrybę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Nors jis JAV prezidentas ir didele dalimi lemia Vašingtono politiką, būtų klaida sutapatinti jį su JAV, smerkiant vieną smerkti kitą. Juolab, kad amerikiečiai ir jų politikai labai didžiuojasi savo šalimi, laiko ją išskirtine, itin jautriai reaguoja į jai taikomą kritiką, ir priekaištų neužmiršta.
Tviteris ir kitos naujos internetinės susisiekimo priemonės skatina atvirumą, bet ir neatsargumą. Ne tik Trumpas nusišneka. Neseniai Europos parlamento vyriausias derybininkas dėl „Brexit“ Guy‘us Verhofstadtas pasakė, kad jei su Jungtine Karalyste nebus deramai susitarta, 2019 m. jos piliečiai „neturės daugiau teisių atostogauti, keliauti ir mokytis ES šalyse negu turistai iš Maskvos ar studentai iš Mumbajaus.“ Tokie pasisakymai nė kiek protingesni nei Trumpo.
Koks bebūtų Europos nusivylimas JAV ir Trumpu, Vašingtonas liks artimu sąjungininku ir Europos saugumo užtikrintuoju. Nors JAV, buvusio Valstybės sekretorės Madeleine‘os Albright žodžiais, nėra „nepakeičiama“ šalis, rimtų konkurentų ji neturi. Po pasitraukimo iš Paryžiaus sutarties kai kurie komentatoriai svarstė, jog Kinija gali perimti vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Toks siekis nėra svetimas Pekino vadovams, bet Kinija turi gerokai mažiau demokratijos ir labiau varžo savo piliečių žodžio, spaudos ir kitas laisves negu Rusija. Ji dar vykdo agresyvią politiką Pietų Kinijos jūroje. Kinija netaps kelrodžiu.
Trumpas suerzins ir supykdys europiečius. Neabejoju, kad Vokietijos socdemai, Verhofstadtas, ko gero, ir Macronas, griežtai jį kritikuos, ne itin atsargiai rinkdamiesi žodžius. Tai jų teisė. Bet svarbu, kad ES kaip organizacija laikytųsi santūriau, be reikalo nedegintų tiltų, nepasiduotų aistroms. Ir kad pasitarimuose kas nors subtiliai, neperlenkiant lazdos, bet ir neužmerkiant akių į dabarties klaidas, primintų, kiek daug JAV yra prisidėjusi prie Europos klestėjimo.
Lietuvai nebus lengva imtis šio vaidmens. Lietuva niekada neslėpė savo palankumo JAV. Ji energingai dalyvavo Vilniaus dešimtuko veikloje, palaikė Irako invaziją, priekaištavo kritiką reiškusioms šalims. Nors pirmaisiais savo prezidentavimo metais prezidentė D. Grybauskaitė mėgino atsiriboti nuo Vašingtono, ilgainiui ji pasidavė Vašingtono traukai. Lieka įspūdis, kad nuolat norima Vašingtonui įtikti, pvz., rimtai svarstant galimybę skirti daugiau negu du procentus BVP gynybai, tiekiant ginklus Ukrainai, palaikant Kijevo ir Tbilisio siekius įstoti į NATO. Tad šilti Vilniaus žodžiai JAV atžvilgiu bus vertinami skeptiškai. Lietuva nepasižymi nei gebėjimu tarpininkauti ir burti koalicijas, nei gebėjimu ieškoti kompromisų. Praeityje ji perdėm stengėsi apsigaubti teisuolio skraiste, vaizduotis vienintele doros politikos gynėja. Lietuva veiksmingiau įgyvendintų tarpininko ir ramintojo vaidmenį, jei gebėtų sutelkti kitas Baltijos ir Vidurio Europos šalis, o jas sutelkus, parodytų, kad nereikia rinktis tarp JAV ir ES.