Nuo pat pradžių Smolensko tragedija apaugo įvairiausiomis sąmokslo teorijomis. Oficialiai buvo pripažinta, kad tragediją sukėlė nukritusio lėktuvo pilotų ir Rusijos Smolensko karinio oro uosto dispečerių klaidos, tačiau su tokia nelaimės versija nesutiko žuvusio prezidento partija PIS („Teisė ir teisingumas“), šiuo metu esanti Lenkijos valdžioje.
Dabartinis partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, kuris yra žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio brolis dvynys, ilgą laiką dėjo pastangas, kad aukų palaikai būtų ekshumuoti, o tragedijos tyrimas – atnaujintas.
Jam pavyko to pasiekti tada, kai jo vadovaujama partija laimėjo 2015 metų Lenkijos Seimo rinkimus. Šios šalies Valstybinė prokuratūra nusprendė atnaujinti Smolensko tragedijos tyrimą, buvo leista ekshumuoti visų aukų, taip pat ir prezidento, palaikus argumentuojant tuo, kad rusai dokumentuose įvėlė klaidų.
Paaiškėję faktai sukrečia
Ekshumuojant palaikus paaiškėjo, kad generolo Wlodzimierzo Potasinskio, kuris katastrofos metu buvo Specialiųjų pajėgų vadas, karste rasti dar keturių tragedijos aukų kūnų fragmentai. Tuo metu generolo Bronislawo Kwiatkowskio karste rasti net aštuonių kitų asmenų palaikų fragmentai, rašo portalas fakt.pl.
„Tai ne paprasta klaida, o neatleistinas aplaidumas“, – sako Jacekas Swiatas, vienos iš Smolensko tragedijos aukų našlys, rašo gazeta.pl.
J. Swiatas mano, kad tai – sąmoningas aplaidumas. „Tai tikslingas veikimas, kad mus pažemintų“, – sakė Lenkijos valdančiosios partijos PIS narys ir Lenkijos Seimo narys. „Tai nėra atsitiktinumas, kad tokiu skandalingu būdu buvo elgiamasi su generolų kūnais. Manau, tai – simbolinis kerštas NATO generolams“, – sako jis.
Trečiadienį našlys laikraščiui „Gazeta Polska Codziennie“ sakė, kad jo žmonos – politikės ir ekonomistės Aleksandros Natalios-Swiat – karste „taip pat buvo rasta kitų žmonių palaikų“. Lenkijos Valstybinės prokuratūros atstovė spaudai Ewa Balik patvirtino, kad karste buvo rasti dar vieno žmogaus palaikų fragmentai.
Jis taip pat įsitikino, kad Smolensko katastrofa neturėjo turėti tokių tragiškų padarinių, o aukų kūnų sužalojimai neturėjo būti „didesni nei per rimtą autokatastrofą“. Kaip pavyzdį jis pateikia Lenkijos lenktynininko Roberto Kubicos atvejį – 2007 metais lėkdamas 300 km/val. greičiu trenkėsi į betoną ir išgyveno.
Pasak jo, tokie dideli aukų sužeidimai labiau patvirtina teoriją apie tikslingą išpuolį nei teoriją, kad tai tebuvo nelaimingas atsitikimas.
Nuo 2016 metų lapkričio prokurorai atliko 17 ekshumacijų. Iki šių metų pabaigos prokuratūra planuoja ekshumuoti ir akylai ištirti dar 46 aukų kūnus. 2018 metais iki birželio mėnesio turi būti ekshumuoti ir patikrinti dar 26 karstai.
2010 metų balandžio 10 dieną sudužus Lenkijos lėktuvui žuvo tuometinis šios šalies prezidentas Lechas Kaczynskis ir pirmoji ponia Maria Kaczynska bei dar 95 žmonės, tarp kurių buvo aukšto rango Lenkijos pareigūnų ir politikų. Visa delegacija vyko į 70-ąsias Katynės žudynių metines.