Ši istorija nutiko prie Šešupės netoli Marijampolės. Atvykęs prie gerai pažįstamos rėvos, kurioje visuomet smagiai kimba šapalai, prie upės pamačiau du žvejus. Šapalus jie gaudė būdu, kurį laikiau jau praktiškai išnykusiu.
Vyrai stovėjo priešinguose krantuose, o tarpusavyje surišti jų meškerių valai buvo nutiesti skersai upės. Nuo tų valų driekėsi krūva pavadėlių su ant kabliukų suvertais karkvabaliais. Tuos karkvabalius šapalai graibstė vienas po kito.
Prie upės praleidęs gerą pusvalandį įsitikinau, kad šie vyrai tikrai žvejoja pažeisdami taisykles – kabliukų skaičius buvo per didelis, žuvų sugavimo limitai akivaizdžiai viršijami, o ir į maišą jie kišo tikrai legalaus dydžio nepasiekusius šapaliukus.
Na, ne, galvoju, šitaip aš visko nepaliksiu. Išbridau į krantą, išsitraukiu telefoną ir skambinu numeriu 112. Atsiliepusiai operatorei išdėstau problemą, sulaukiu patikinimo, kad pranešimas bus perduotas atsakingoms institucijoms. Maždaug po pusvalandžio sulaukiu skambučio. Skambina iš Aplinkos ministerijos Aplinkosaugos pranešimų centro. Ir čia prasideda visas įdomumas.
Paskambinusiam vyrui vėl išdėstau problemą, tačiau pokalbis pasisuka netikėtai ir vyksta maždaug taip.
– Sveiki, kas jums ten sukėlė įtarimų?
– Sveiki. Man ne įtarimai kyla, o matau akivaizdžius faktus: šapalai gaudomi pažeidžiant taisykles.
– Tai iš kur ten jau tų šapalų tiek?
– O koks jums skirtumas? Gera vieta, tai ir yra tų šapalų.
– Bet juk šapalų galima sugauti penkis kilogramus. Negi tiek daug ir sugavo?
– Deja, jūs klystate. Galima sugauti ne penkis kilogramus, o tik penkis šapalus. Be to, jiems nustatytas minimalaus 30 cm dydžio limitas, kurio čia taip pat nesilaikoma.
– Nu gerai.
Ir pokalbis baigiasi, o aš lieku apstulbęs, nes Aplinkosaugos pranešimų centre dirbantys žmonės, pasirodo, nežino taisyklių.
Tuo metu nugirdę mano pokalbį ar tiesiog baigę savo žvejybą, meškeriotojai, dėl kurių skambinau, susirenka daiktus ir nešini pilnu šapalų prekybos centro maišu patraukia savo keliais. Tad dar po 20 minučių paskambinusiam Marijampolės RAAD pareigūnui beliko pasakyti, kad gali nebevažiuoti, nes ras tik mane – visus leidimus turintį ir taisyklių nepažeidinėjantį meškeriotoją.
Kokios visos šios istorijos išvados? Na, sistema veikia ir paskambinęs numeriu 112 galiausiai būsi sujungtas su gamtos apsaugos inspektoriais. Bet kitą kartą ūpo skambinti bus mažiau, nes nebūsiu tikras, kad mano pranešimas bus priimtas rimtai. Galbūt kažkoks prie telefono sėdintis klerkas tiesiog vadovausis ne Mėgėjų žūklės, o savo paties susigalvotomis taisyklėmis.
