Įsidarbinusiems po studijų – nemaloni staigmena

VU trečiakursis studentas Laurynas nemato prasmės keisti studentų atostogų trukmės, tačiau jų užimtumui turi priekaištų.

„Visi tik ir kalba apie moksleivių atostogų trumpinimą, mat Europos kontekste esame kažkokie tai kitokie, kažkokie tai per ilgai atostogaujantys. Kalbėti gal reikėtų ne tik apie moksleivių, bet ir apie studentų atostogas. Viskas gerai su tais studentais, kurie vasarą atlieka praktiką, dirba, dalyvauja įvairiose mainų programose – kalbu labiau apie tuos jaunus žmones, kurių, kaip sakant, jei nestumtelėsi, jie niekur ir nejudės. Pabaigus studijas, savaime suprantama, jie taipogi ieškosi darbo, o galų gale jį radus tokių jaunuolių laukia sukrečiantis šokas“, – teigia pašnekovas.

Studentas mano, jog tokius stumtelėjimo reikalaujančius žmones įpratiname tingėti ir galime nesunkiai įsivaizduoti jų sumišimą supratus, jog visą gyvenimą jiems skiriamos 2-3 mėnesių trukmės vasaros atostogos, skirtos atitrūkimui nuo mokslų, nuo darbų, draugams ir svaigalams, kažkur dingo be jokio sklandaus perėjimo. Anot jo, tai staigus smūgis, lemiantis didelį nusivylimą ir nepasitenkinimą esama padėtimi.
Studentas

„Prie to priprantama, bet skausmingai, per sukąstus dantis. O to galėtų ir nebūti. Atostogų trukmės keisti nereikia – reikia keisti jų užimtumą. Privalomoji praktika studentams vyksta toli gražu ne kiekvieną vasarą, nors tikrai galėtų, ir galėtų trukti ilgiau nei mėnesį. Įsivaizduoju, jog tai apsaugotų nuo ateityje laukiančio šoko ir nusivylimo netekus turimų ilgų vasaros atostogų, padėtų palengva priprasti prie tolygesnio krūvi. Dabartinė terpė itin palanki tinginystei“, – aiškina Laurynas.

Iš darbščių studentų poilsio atimti nereikėtų

Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai atrodo, jog šiuometinės Lietuvoje nustatytos studentų atostogų trukmės keisti nereikia.

„Studentai yra suaugę žmonės, nėra reikalo rūpintis jų užimtumu, kaip moksleivių atveju. Priešingai, pačios studijos visur remiasi studentų savarankiškumo prielaida. Didelė dalis jų vasaromis dirba, tobulina žinias ar kitaip save realizuoja, galiausiai ilsisi, kas taip pat reikalinga, ypač darbštiems studentams“, – tikina jis.

Anot jo, mažindami atostogų trukmę atsakingo jų praleidimo tikrai nepaskatinsime.

„Galbūt svarbesnis yra ne atostogų trukmės, o lankstumo aspektas. Kasmet netrūksta studentų, norinčių išvykti į JAV pagal vadinamąją „Work and Travel“ programą, taip pat kitas programas, o tam jie turi išsilaikyti egzaminus anksčiau ir būti laisvi jau pavasario pabaigoje. Tačiau šiuo klausimu nuo dėstytojų priklauso, kaip lanksčiai studentams pavyksta tai padaryti. Vienos tvarkos šiuo klausimu tikrai nėra ir būtų neprotinga valstybei tai reguliuoti“, – mano E. Jovaiša.

Medicinos studentai tobulėja ir vasaros metu

Klinikinės farmakologijos rezidentei, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkei Simonai Stankevičiūtei atostogų ir mokymosi trukmė atrodo proporcinga – pašnekovė šiuo atžvilgiu neturi kuo pasiskųsti. Vis dėlto atostogų laiką jai apkartina netinkamu metu parenkamos egzaminų datos.

„Laiko poilsiui ar papildomai veiklai yra pakankamai. Didesnė problema iškyla dėl tvarkaraščių sudarymo, kai egzaminai vyksta iš karto po atostogų – tokiu atveju atostogomis praktiškai netenka pasidžiaugti. Medicinos studentų mokymosi ir atostogų laiko santykis atrodo optimalus, todėl apie kažkokius reikalingus pokyčius organizacijoje nediskutuojame. Lyginant su kitomis valstybėmis, studijų struktūra yra panaši“, – aiškina ji.
Gydytojas

O ar studentai mūsų šalyje geba praleisti atostogas turiningai? S. Stankevičiūtės teigimu, medicinos studentai turi labai platų galimybių spektrą, kam gali skirti savo laiką atostogų metu – tai gali būti praktika, darbas, mokslinė veikla, savanorystė.

„Tikrai nemaža dalis studentų pasinaudoja viena iš galimybių tobulėti kaip būsimi specialistai ir sveikatos sistemos dalis net atostogų metu. Kita dalis studentų renkasi poilsį su šeima, draugais, keliones – ši atostogų pusė taip pat ne mažiau svarbi, nes tai laikas, kai galima pailsėti tiek fiziškai, tiek morališkai, atsitraukti nuo varginančių studijų ir po atostogų sugrįžti su nauja jėga ir motyvacija“, – teigia pašnekovė.

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė pabrėžia, jog dalis studentų turi dirbti vasaros metu, kad užsitikrintų galimybę save išlaikyti Kaune ar Vilniuje, tačiau net tais atvejais neretai renkasi dirbti, pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjais užsienyje.

„Taip iš esmės nenutolsta nuo profesijos, pažįsta kitų šalių sveikatos apsaugos sistemą ir užsidirba. Kiekvienas medicinos studentas žino, kokiomis veiklomis gali užsiimti atostogų metu ir pasirenka sau priimtiniausią kelią, kuris bet kokiu atveju yra kiekvienam asmeniškai vertingas“, – aiškina ji.

Keičiant atostogų trukmę nedalyvautų mainų programose

Paklausta, ar atostogų trukmę reikėtų keisti, S. Stankevičiūtė teigia, jog pirmiausia reikėtų galvoti ne apie pačias atostogas, o apie studijų programą ir krūvį – ar ilginant atostogų trukmę krūvis netaptų per didelis, ar trumpinant atostogas neatsirastų per daug neefektyvus krūvio pasiskirstymas.

„Šiuo metu LSMU universiteto medicinos studentų studijų krūvis yra gana tolygiai paskirstytas, kas metus yra tobulinamos programos ir esant netolygumams šias problemas mėginama spręsti. Todėl šiuo metu atostogų trukmės pokyčių būtinybės nėra, apie tai reikėtų galvoti, jeigu būtų iš esmės permąstoma ir keičiama studijų programa ir krūvis“, – teigia pašnekovė.

S. Stankevičiūtė atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma veiklų, pavyzdžiui, papildoma praktika ar darbas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje turi minimalų terminą, kurį studentas turi išbūti.

„Keičiant vasaros atostogų trukmę, ypač ją trumpinant, nepavyktų dalyvauti įvairiose mainų ar darbo programose, tad būtų prarasta nemažai galimybių turiningai praleisti ir taip sutrumpėjusį vasaros atostogų laiką. Vilniaus universitete studentai sako, kad kartais pritrūksta praktikos galimybių, todėl atostogų metu stengiamės tai kompensuoti. Jie norėtų, kad tinkamos praktikos galimybės būtų sudarytos studijų metu arba studentų papildomai rodoma iniciatyva būtų universitetų pripažinta bei įvertinta“, – įsitikinusi Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė.
Jaunimas

Studentams svarbu būti savarankiškiems

ŠU Studijų tarnybos direktorė Laima Liukinevičienė pabrėžia, jog visi Šiaulių universiteto studentai, nuolatinių ir ištęstinių studijų, turi 2 mėnesius vasaros atostogų ir 2 trumpas, iki savaitės trunkančias atostogas – Kalėdų ir Velykų.

„Šiandien didėja dėmesys savarankiškam studento darbui, mažėja auditorinių užsiėmimų, dalis jų vykdoma virtualioje erdvėje tiesiogiai arba prisijungus patogiu metu, todėl studentai, gebantys planuoti savo laiką, mažiau sugaišta kelionei į paskaitas, į biblioteką. Tikrai turėtų pakakti laiko pasirengti seminarams, meno darbų peržiūroms ir panašiai“, – aiškina ŠU Studijų tarnybos direktorė.

L. Liukinevičienė teigia, jog akademiniai užsiėmimai nuolatinėse studijose paprastai vyksta dienos metu, penkias dienas per savaitę, paprastai 4-8 val. per dieną, todėl vakarais ir savaitgaliais turėtų pakakti laiko saviraiškai, poilsiui.

„Ištęstinėse studijose, kai studentai derina darbą ir studijas, to poilsio gal ir trūksta, nes tenka studijuoti intensyviai, neretai savaitgaliais, bet šiems studentams yra mažiau dalykų per semestrą, jie studijas ištempia“ per ilgesnį laiką, palyginimui nuolatinėse yra 7 semestrai, ištęstinėse 9“, – teigia ji.

Kalbant apie atostogų trukmę, negalima neatsižvelgti ir į jų kokybę. „Šiuo metu mažėja studentų, išvykstančių dirbti į JAV ir keliauti. Daugiau jų jau randa darbo vietų Lietuvoje, nes paprastai ŠU studentai vasaros metu mėnesį ar net abu mėnesius dirba. Retas studentas niekur neišvyksta iš Lietuvos per vasaros atostogas. Kiekvienais metais turime studentų, kurie renkasi Erasmus praktikas vasaros metu, išvyksta į vasaros stovyklas kaimyninėse valstybėse. Nemanytume, kad šioje srityje studentų atostogų atveju reiktų kažką keisti“, – įsitikinusi L. Liukinevičienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją