Neketina sustoti
„Gersime dvigubai daugiau“, – pareiškė Šiluvos miestelyje pakalbintas Algis, paprašytas išsakyti savo nuomonę apie valdžios planus apriboti prieigą prie alkoholio.
Atrodo, kad į alkoholį įnikusioje provincijoje bet kokios užkardos prie pigių svaigalų būtų sulygintos su žeme.
„Valdžia taip suvarė žmones, kad nieko nebeturime. Todėl ir išgeriame. Nėra pinigų net alui, todėl išgeriu tik tada, kai draugai pavaišina“, – tikino Algio bičiulis Alfonsas.
Mato išnaudojimą
Mestelėjome jam, kad visi bambalinio mėgėjai išsijuosę plūsta valdžią, bet patys nepersistengia, kad užsidirbtų bent kiek pinigų.
„Kur čia užsidirbsi. Net tie, kas dirba, atlyginimų nesulaukia“, – tikino Šiluvos seniūnijos gyventojas Antanas, ne per seniausiai dirbęs lentpjūvėje, bet metęs darbą dėl, anot jo, išnaudojimo ir nesiskaitymo su žmonėmis.
„Tik tie, kur savivaldybėje sėdi, atlyginimus gauna, o kas ne prie valdžios, tiems – špyga taukuota“, – kalbėjo gerokai apspangęs Antanas.
Alfonsas prieštaravo tvirtinimui, kad bambalinio mėgėjai tingi dirbti ir tik žiūri, kur pasiurbti stipraus ir pigaus alučio.
„Niekada netingėjau. Visą gyvenimą dirbau statybose. Bet kas iš to. Dabar gaunu tik 110 eurų pensiją. Gal ir dirbčiau, bet negaliu, nes esu neįgalus“, – paaiškino Alfonsas.
Bambalinis – išsigelbėjimas
Į bambalinį nespjaunantys vyrai džiaugėsi, kad Lietuvoje atsirado toks išradimas, kaip stiprus ir pigus alus.
Šiluvos apylinkės nuo seno garsėja kaukolinio varymo tradicijomis. Pačios žemiausios rūšies svaigalų sunkimo aparatai slepiami miškų brūzgynuose šalia upeliukų. Į kaukolinio raugą dedama net nugaišę gyvūnai. Nors skonis, sako, pasibaisėtinas, bet užtai yra pakankamai užsimiršti padedančių laipsnių.
Kalbinti Šiluvos seniūnijos gyventojai tvirtino, kad pastaraisiais metais kaukolinio beveik nebeliko.
„Anksčiau kaukolinio arba prastos samanės Šiluvoje buvo galima nusipirkti kas trečioje troboje. Dabar tokių gėrimų niekas nebeieško, nes yra bambalinis. Jis jau seniai nukonkuravo kaukolinį“, – dalijosi pastebėjimais Alfonsas.
Vartojimo tradicijos
Netoli Šiluvos gyvenančio Antano tvirtinimu, jei valdžia uždraus pardavinėti bambalinį, kaukolinis vėl gali prisikelti.
Provincijoje esama nerimo, bambalinio klestėjimas gali būti pakirstas, mat įsigalėjęs bambalinio kultas buvo taršomas prie Seimo vykusioje protesto akcijoje prieš valdžios planus apriboti alkoholio pardavinėjimą.
Sostinėje – visai kitokios alkoholio vartojimo tradicijos nei provincijoje. Vilniuje nemažai vartotojų alkoholį geria rafinuotai, labiau vertina brangius ir švelnius svaigalus su pasaulyje garsių gamintojų etiketėmis. Šiluvoje, Betygaloje, Kaulakiuose ir kitur toks alkoholis neturėtų jokios paklausos ir vargu, ar per mėnesį būtų nupirktas bent vienas butelis.
Kaip jau ne kartą yra atkreipę dėmesį prekybininkai, jei kaimo parduotuvėse būtų uždrausta prekiauti bambaliniu, nemažai jų bankrutuotų, nes bambalinis yra bene labiausiai perkama prekė.
Kaukolinio šansai
Vilniuje vykusiame proteste buvo reikalaujama pasirinkimo laisvės – patiems žmonėms spręsti – gerti ar ne.
Bet ištikimiausiems bambalinio gerbėjams pasirinkimo laisvės nereikia – jie jau seniai pasirinko ir nenori atsitraukti nei per žingsnį. Nebent į kaukolinio nasrus (tuo atveju, jai prekyba bambaliniu būtų gerokai apribota).
Prie Seimo surengtoje akcijoje kalbėta ir apie atsakingą alkoholio vartojimą, neprarandant nuovokos ir sveiko proto. Tačiau pamėgę bambalinį pamiršta, kas yra saikas ir sveikas protas.
Neseniai Seime apsilankęs Pasaulio sveiktos organizacijos atstovas Europoje pabrėžė, kad Lietuvoje situacija net blogesnė nei Rusijoje, kuri laikoma prasigėrusios šalies stereotipu.
Nėra abejonių, jog dėl tokios situacijos kaltas bambalinis. Neatmestina, kad jam bus nukirsta galva ir atverti keliai į kaimus kaukoliniui sugrįžti.