Aš nežinau, kokie užkandžiai ir gėrimai ten būna, nes niekad nedalyvavau panašiose išvykose, tik kartą buvau vieną sūnų išleidusi į pradinės mokyklos užbaigimo panašų pokylį. Sūnus sugrįžęs dalinosi įspūdžiais, bet tarp jų su šypsenėle paminėjo, kad tėvai buvo atsivežę alkoholio ir vaišinosi. Turbūt mūsų Sveikatos apsaugos ministras dar nieko nežino apie šiuos neformalius švietimo įstaigų renginukus, todėl alkoholio mažinimo programoje nieko nekalba apie pokylius darželiuose ir mokyklose.
Na, kas nesilanko darželiuose, turbūt net neįsivaizduoja, kaip ten viskas vyksta ir kokios sukasi išleistuvių puotos kainos: 180 eurų skiriama dovanoms visoms auklėtojoms ir direktorei, ir dar papildomai gėlėms prie dovanų – 40 eurų, dar dovanojama dovana darželiui nuo grupės už 50 eurų. Tuomet užsakomas operatorius, kuris visą šį įvykį įamžins už 175 eurus, nors užsakiusi operatorių mama dalinosi, kad prieš metus jos vyresnio vaiko filmuko taip ir nepažiūrėjusi iki galo. Dar daroma vinjetė, kurios kaina yra 10-15 eurų. Sodybos nuoma – 290 eurų ir, žinoma, limuzinas – 140 eurų, vaikus nuvešiantis į sodybą, o tėvai nuolankiai važiuoja paskui savo automobiliais. Dar prie viso šito reikia atsivežti savų vaišių, dar malkų dešrelėms išsikepti ir pan.
Kai pasakoju apie tokius renginius, man sako, kad čia sovietinis palikimas. Žinot, nenorėčiau tuo patikėti, kažkaip labai lengva ranka visą šiandienos negatyvą nurašome sovietinei sistemai. Savo darželio išleistuves iš aštunto dešimtmečio atsimenu kaip labai paprastą šviesų susitikimą salėje, kai po programėlės visi vaikai dovanų gavome po paprastą pieštuką su trintuku ant galo – tuomet tai buvo didžiulė vertybė. Na, auklėtojoms buvo įteiktos gėlės ir kažkokia puodynė, kurią, tėvams išsiskirsčius, nutrenkė vaikams žaisti, sakydamos, ką čia dabar su ja darysim. Paskui, aišku, vaikai dalinosi su tėvais tokia patirtimi ir tėvai tarpusavyje šnibždėjosi: turbūt reikėjo duoti pinigais. Taip, mūsų pedagogams visad trūko ir trūksta pinigų ir kai iš valstybės jų negauna, tėvų kompensacijos tikrai paguodžia. O tėvai šitaip pateisina kyšininkavimą: juk mūsų mokytojai centus gauna, reikia juos palaikyti.
Gal jūs sakysite, kad reikia netylėti, reikia kalbėtis. Būtent taip ir dariau, bet prieš vėją papūsti nėra lengva. Pirmais metais, kai susidūriau su tokio pompastiško mąstymo žmonėmis, tai netekau žado, kad taip būna, ir mėginau siūlyti – gal galima paprasčiau? Buvau visiškai viena, galvojanti kitaip, net auklėtoja, ir ji pradėjo kalbą nuo limuzino ir vardijo vis išradingesnes ir prabangesnes seniau tėvų surengtas išleistuvių šventes.
Karingų ir norinčių būti svarbiomis, išreikšti save mamų buvau greitai užčiaupta. Artėjant šventei, kai dukra parnešdavo iš darželio žinių apie siuvamas ar nuomojamas sukneles, pasistengiau prijungti mergaitę prie kelionės pas krikšto tėvus ir paėmiau iš darželio, nesulaukusi išleistuvių. Po trejų metų, ruošiant kito vaiko išleistuves, tėvų susirinkime vėl greitai buvau nusodinta, nors mėginau kalbėti apie socialinį teisingumą. Oi, kad Jūs žinotumėt, kaip ten juokingai atrodžiau su tokiais argumentais. Nieko negaliu sakyti, buvo mamų, kurios siūlė, kad socialiai remtinas šeimas galėtų kiti tėvai paremti, taip pat šį sykį atsirado dar trys šeimos, kurios pasisakė prieš šią pompastiką ir taip pat mėgino kalbėti. Nieko nelaimėjom. Buvo pasakyta: nenorit, negalit – nedalyvaukit. Žodžiu, brėžiam toliau sienas ir auginam socialinius skirtumus, pedagogai tai palaiko, vadinasi, taip ir riedėsim toliau ta pačia kryptimi.
Bet jei nepavyksta susikalbėti su tėvais, pedagogais, juk galima kreiptis į įstaigos vadovą. Taip, kalbėjausi ir su darželio direktore. Direktorė, panašiai kaip ir pedagogai, visą kaltę suverčia tėvams: viską sugalvojo ir surengė tėvai, mes čia nekalti ir nevaldom situacijos.
Na, žinoma, kam čia ją valdyti, jei taip jiems patiems patogu ir malonu gauti vis gausesnes dovanas. Sakykit, tai kas čia galėtų padėti? Į ką tokie tėvai, išgyvenantys socialines neteisybes, galėtų kreiptis? Kaip būtų galima sustabdyti nuolatines rinkliavas darželiuose? Jų nuolat daugėja: vaikai iš lopšelio pereina į kitą grupę – rinkliava, pereina į priešmokyklinę grupę – vėl rinkliava, o paskui jau išleistuvės kaip prasideda, tai iki paskutiniųjų dar kokius tris keturis kartus surengiamos. Ir pedagogai čia nieko negali padėti. Čia tikrai reikia pagalbos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate patyrę ką nors panašaus? Papasakokite, kaip elgėtės atsidūrę tokioje situacijoje! Galbūt panašiai jautėtės ne darželyje, o, pavyzdžiui, mokykloje ar kitoje vietoje? Savo mintis ir patirtį rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikas“.