Projekto iniciatorius, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkūrėjas bei „Sidabrinės linijos“ įgyvendintojas Marius Čiuželis sako, kad šis projektas – padėka savo valstybei ir garbingiausiems jos piliečiams.
„Už tai, kad turime galimybę kurti savo šalį tokią, kokios patys norime. Juk valstybės ir žmonių bendruomenės istoriją kuria ne tik iškilūs politikos lyderiai ar dramatiškos revoliucijos, bet visų pirma paprasti žmonės, kurių įkvepiančios patirtys ir pasirinkimai dažnai nepelnytai lieka nematomi“, – įsitikinęs jis.
Todėl šiuo projektu ir siekiama paminėti Lietuvos valstybės šimtmetį, įamžinant paprastų jos žmonių – dar gyvų šimtamečių istorijos liudytojų ir jų artimųjų – atsiminimus, patirtis bei archyvinę medžiagą.
„Siekiame prasmingai, įtaigiai ir moderniai ją papasakoti bei aktualizuoti. Juk Lietuva – tai mes visi, ją kasdien kuriantys žmonės“, – mano M. Čiuželis.
Dokumentinio filmo „100 metų kartu“ režisierė Edita Kabaraitė tikina, kad klausyti senų žmonių jai visad buvo įdomu, mat jie pasakoja ne tik savo, bet ir visos šalies to meto istoriją, o ji pati tikinti, kad kiekvienas žmogus turi pasakojimų, kuriais verta pasidalinti.
„Mano tėveliai taip pat yra garbaus amžiaus. Labai juos myliu ir gerbiu už jų meilę ir norą gyventi. Mano tėtis vaikystėje su savo tėvais turėjo slėptis miške, kad jų neišvežtų į Sibirą. Tėtis neturėjo batų ir, kai jie bėgo slėptis, susižalojo koją į seną kelmą. Koja supūliavo, o vaistų miške nerasi. Mano senelis naktį vežė tėtį pas kaimo felčerį, kad sutvarkytų sužalotą koją. Šešerių metų berniuką laikė keturi vyrai, kad felčeris be jokių nuskausminamųjų galėtų išpjauti kojoje įstrigusią medžio nuolaužą“, – viena labiausiai įsiminusių istorijų dalijasi E. Kabaraitė.
Filmo režisierė džiaugiasi galimybe įamžinti dar gyvų šimtamečių prisiminimus. „Man norisi jų lūpomis papasakoti Lietuvos istoriją ir jos augimą. Tai – mano pareiga.“, – įsitikinusi E. Kabaraitė.
Amžininkų istorijos suguls ne tik į dokumentinio kino kadrus, bet ir į fotografės Monikos Požerskytės kurtą albumą. „Valstybė – pirmiausiai jos žmonės, todėl noriu paminėti šią šventę supažindindama visus su 100-mečiais Lietuvos senoliais bei per juos papasakoti Lietuvos istoriją. Gyvą Lietuvos istoriją.
Žmonės juokiasi, šoka, dainuoja, svajoja ir myli, verkia bei išgyvena daug daugiau, nei kartais gali įsivaizduoti. Jie turi be galo daug gyvenimo patirties ir aš noriu papasakoti bei parodyti tai savo fotografijose.“, – mano M. Požerskytė.
Su šiomis mintimis sutinka ir dokumentinio filmo bei fotografijų albumo prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. „Projektas „100 metų kartu“ yra gyvas Lietuvos šimtmečio liudijimas. Juo atiduosime pagarbą Tėvynei ir ją atkūrusiems žmonėms“, – įsitikinęs kino prodiuseris.
Projekto „100 metų kartu“ vykdymas dar tik įsibėgėja, todėl organizatoriai ragina visus, kurių aplinkoje yra žmonių, sulaukusių arba netrukus sulauksiančių šimto metų, su jais susisiekti ir prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo. Tai galite padaryti el.paštu gileta.kieriene@sidabrinelinija.lt arba telefonu +370 658 76 002.
Projekto „100 metų kartu“ iniciatorius – M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkūrėjas bei nemokamos draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslaugos garbaus amžiaus žmonėms „Sidabrinė linija“ įgyvendintojas Marius Čiuželis (www.mcwealth.lt; www.facebook.com/sidabrinelinija), fotografijų autorė – Monika Požerskytė (www.pozerskyte.com), filmo režisierė – Edita Kabaraitė, prodiuseris – Kęstutis Drazdauskas (kino gamybos kompanija „Artbox“, www.artbox.lt).
Projekto „100 metų kartu“ Facebook puslapis.
