Kaip „15 min“ pasakojo K.R., keturiolikmečiui berniukui kompiuteris ir internetas tapo geriausi draugai.
„Visa kita jam nebeįdomu. Dažniausiai iš jo girdžiu „o man tas pats", – apie pasikeitusį sūnaus elgesį kalbėjo motina. Moteris sakė veltui bandžiusi riboti sėdėjimo prie kompiuterio laiką – paauglys tapo piktas, agresyvus, apleido mokslus, netgi bandė šantažuoti. „Pakeitus gyvenamąją vietą, uždaro būdo vaikas sunkiai pritapo prie naujos klasės, tad kompiuteriniai žaidimai, bendravimas su internetiniais „draugais“, tapo jam nusiraminimo šaltinis“, – pasakojo motina. Pats vaikas apsilankyti pas specialistus griežtai atsisakė, nes jis pats nesijaučia esąs priklausomas. K.R. sako pati aplankiusi ne vieną specialistą, bet dar negavo „recepto“, kaip vaiką nuvilioti nuo kompiuterio.
Vilniaus priklausomybės ligų centras vis dažniau sulaukia šios sparčiai plintančios „epidemijos“ aukų. 2003 – 2004 metais į Dienos centrą kreipėsi 16 paauglių, turinčių problemų dėl kompiuterinių žaidimų. 12 iš jų – Vilniaus miesto gyventojai. Visus vaikus atlydėjo susirūpinę tėvai. Šiemet dėl tokių pat problemų Priklausomybės ligų centre gydomi jau 6 jaunieji vilniečiai.
Tėvai, atvedę atžalas į Priklausomybės ligų centrą, skundėsi panašiomis problemomis, kaip ir kalbinta vilnietė. Specialistai teigia, kad vaikai daugiau laiko prie kompiuterio praleidžia tuomet, jeigu turi bendravimo ir psichologinių sunkumų, susiduria su problemomis šeimoje arba turi nemalonumų mokykloje. Tokiu atveju jiems tiesiog paprasčiau pabėgti iš sunkios realybės į virtualųjį pasaulį.