Šių metų kovo 29 d. Theresa May, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė, inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir tokiu būdu oficialiai pradėjo Britanijos išstojimo iš ES procesą. ES teisės aktai numato, kad Britanijos ir ES lyderiai turės 2 metus visų Brexit procesų formalizavimui ir užbaigimui, tad pagal pirminį planą Didžioji Britanija turėtų galutinai pasitraukti iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 29 d. Tačiau esant būtinybei, derybos gali būti ir pratęstos.
O ką gi Brexit žada Lietuvos verslui?
Lietuvos užsienio prekybos duomenys rodo, kad Didžioji Britanija yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ir užima ketvirtą vietą didžiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. 2016 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Didžiąją Britaniją apimtys siekė 722 mln. Eur, arba 8 proc. nuo visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių.
Didžiosios Britanijos svarbą Lietuvos eksportui galima pailiustruoti ir kitais pavyzdžiais: eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro 30 proc. nuo viso Lietuvos eksporto į Skandinavijos regioną, ir kiek daugiau nei 40 proc. nuo Lietuvos eksporto į Vokietiją ir Prancūziją. Praėjusiais metais daugiau negu į Britaniją Lietuvos verslas eksportavo tik į Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos rinkas.
Anot VšĮ Lietuvos inovacijų centras komunikacijos vadovo Aleksandro Izgorodino, pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, kad Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją vystėsi itin dinamiškai.
„2013-2016 m. laikotarpiu Lietuvos eksportas į Didžiosios Britanijos rinką išaugo 222 mln. EUR., arba 40 proc. Apskritai, minėtu laikotarpiu iš visų eksporto rinkų Lietuvos eksportas labiausiai išaugo būtent į Didžiąją Britaniją.
Akivaizdu, tokios tendencijos rodo, kad Lietuvos verslas Didžiosios Britanijos rinką mato kaip prioritetą arba bent jau vieną iš prioritetų eksporto plėtros prasme. Taip pat vertėtų pažymėti, kad 2013-2016 m. eksporto augimas į Britanijos rinką buvo diversifikuotas ir plataus masto – t.y. eksporto augimą lėmė ne viena kategorija, bet augimas buvo fiksuotas skirtingose eksporto segmentuose“, - teigia Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, sparčiausiai į Didžiosios Britanijos rinką išaugo medienos ir baldų bei metalų, mašinų, įrenginių eksportas (atitinkamai 41 ir 39 mln. EUR); ženklai padidėjo chemijos produktų (22 mln. EUR) ir maisto produktų eksportas (12 mln. EUR).
Konkrečiau kalbant, 2013-2016 m. Lietuvos eksporto į Britanijos rinką kontekste labiausiai išaugo baldų; plastikų; medienos ir medienos dirbinių; dirbinių iš geležies ir plieno; optikos, precizikos, matavimo prietaisų; mašinų ir įrenginių; elektros įrenginių; gaminių iš mėsos ir žuvies; bei gaminių iš javų, miltų ir konditerijos gaminių eksportas.
Ar Lietuvos eksportuotojai jau pajuto Brexit poveikį?
2016 m. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 7 proc. – tai yra neblogas rezultatas, tačiau šis eksporto prieaugis buvo perpus mažesnis nei 2015 m., kai Lietuvos eksportas į Britaniją išaugo net 13 proc. Negana to, nepaisant bendro augimo, pernai sumažėjo chemijos produktų (-13 proc.) ir maisto produktų (-5,5 proc.) eksportas.
Šių kategorijų eksporto mažėjimas sudarė beveik 75 proc. nuo visų kategorijų, kuriose buvo užfiksuotas eksporto nuosmukis (tokių kategorijų pernai buvo 36). Todėl iš esmės blogesnius eksporto rezultatus lėmė tik keli prekių segmentai kas, iš pirmo žvilgsnio, didelio pavojaus nekelia“,- komentuoja A. Izgorodinas.
Tačiau anot A. Izgorodino, 2017 m. Lietuvos eksporto rezultatai į Didžiosios Britanijos rinką jau atrodo prastai.
„Per pirmus šių metų du mėnesius, lyginant su 2016 m. sausio-vasario mėnesiais, Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją sumažėjo 11 proc. Jeigu pernai eksporto apimčių mažėjimas buvo fiksuotas 36 segmentuose, tai per šių metų du mėnesius eksporto kritimas jau buvo užfiksuotas 40 kategorijų.
Šiemet į Britanijos rinką labiausiai mažėjo kailių; valčių; šokolado gaminių; orlaivių dalių; riebalų; mašinų ir įrenginių eksportas.
Taigi, nors pernai fiksuotas eksporto augimo sulėtėjimas ir daugiausiai žaliavinio eksporto į Britanijos rinką sumažėjimas didelio nerimo nekelia, tačiau šių metų pradžioje užfiksuotas gana nemažas eksporto sumažėjimas, kuris yra labai diversifikuotas, jau kelia tam tikrą nerimą.
Taigi, iš esmės galima daryti prielaidą, kad Brexit jau turėjo neigiamos įtakos Lietuvos eksportui į Britanijos rinką, kuri ypač pasireiškia šiemet. Tikėtina, kad dalis gamintojų šių metų pradžioje jau dirba pagal iš naujo suderėtas eksporto sutartis, kurios yra kuklesnės nei pernai. Galų gale, ženklus svaro sterlingo nuvertėjimas taip pat pakenkė Lietuvos eksportui į Britanijos rinką“ ,- teigia A. Izgorodinas.
Anot A. Izgorodino, vertinant lietuviškos kilmės prekių eksporto į Didžiąją Britaniją struktūrą, prie itin rizikingų segmentų galima priskirti trąšų bei maisto pramonės liekanų segmentus (žema pridėtinė vertė; nepatenkinami eksporto į Britanijos rinką rezultatai).
Prie vidutinės rizikos segmentų galima priskirti baldų; plastikų; medienos gaminių; drabužių; gaminių iš javų ir konditerijos gaminių; dirbinių iš geležies; elektros įrenginių segmentus.
Šiuos segmentus gali veikti tokie faktoriai kaip valiutos nuvertėjimas, padidėjęs neapibrėžtumas, t.t. Tačiau su iššūkiais gerai kovoti išeis tiems Lietuvos gamintojams, kurie į Britanijos rinką eksportuoja nišinę produkciją. Savo ruožtu, mažiausią riziką galima priskirti optikos, matavimo, precizikos prietaisams – tai yra aukštos pridėtinės vertės produkcija, kuri tiek pernai, tiek ir šiemet pasižymi gerais eksporto į Britanijos rinką rezultatais.
A. Izgorodinas taip pat akcentuoja, kad šalia tiesioginio poveikio Lietuvos eksportui, būtina pabrėžti ir galimą netiesioginį poveikį, t.y. per Lietuvos eksporto rodiklių pablogėjimą į kitas ES rinkas.
„2016 m. Europos Sąjungos regionui teko 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių; be to, tarp Lietuvos pramonės yra nemažai įmonių, teikiančių kontraktinės gamybos paslaugas centrinės Europos ir Skandinavijos gamintojams, bei įmonių, kurios yra stambesnių europinių pramonės koncernų gamybos grandinės dalis.
Todėl Brexit atveju reikia kalbėti ir apie galimą Lietuvos eksporto srautų į kitas ES valstybes pablogėjimą, kuris gali įvykti jeigu stambesni Lietuvos eksportuotojų klientai Europoje neteks užsakymų Britanijos rinkoje. Tokiu atveju mažiau užsakymų gali tikėtis ir Lietuvos gamintojai, dirbantys su tokiais partneriais Europoje“,- pabrėžia A. Izgorodinas.
Taigi akivaizdu, kad šių ES valstybių verslui netekus dalies užsakymų Britanijos rinkoje, tam tikrą poveikį pajustų ir Lietuvos verslas.“ ,- komentuoja A. Izgorodinas.
A. Izgorodinas teigia, kad įvertinus minėtų penkių valstybių eksporto į Didžiąją Britaniją struktūrą bei Lietuvos eksporto struktūrą į šias penkias valstybes, galima pastebėti, kad kai kurios eksporto kategorijos sutampa.
„Trys didžiausios Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos eksporto į Didžiąją Britaniją kategorijos yra transporto priemonės ir jų dalys (21 proc. nuo visų eksporto apimčių); mašinos, mechaninai įrenginiai ir jų dalys (12 proc.); ir elektros įrenginiai (9 proc.).
Savo ruožtu, šie segmentai taip pat patenka ir tarp dešimties didžiausių Lietuvos eksporto segmentų į minėtas penkias ES valstybes: pavyzdžiui, transporto priemonės ir jų dalys sudaro 5,7 proc. nuo visų Lietuvos eksporto į minėtas penkias ES valstybes apimčių; mašinoms ir mechaniniams įrenginiams tenka 3,4 proc., o elektros įrenginiams tenka 6,3 proc. nuo visų Lietuvos eksporto apimčių į šias ES valstybes.
Taip pat persipina ir plastikų segmentai – šiai kategorijai tenka 4 proc. Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos eksporto į Britaniją apimčių, bei atitinkamai 6 proc. nuo Lietuvos eksporto į šias ES valstybes apimčių.
Yra tikimybė, kad Lietuvos gamintojai bendradarbiauja su minėtų ES valstybių gamintojais ir yra bendros gamybos grandinės dalis. Tokiu atveju egzistuoja rizika, kad sumažėjus transporto priemonių ir jų dalių; mechaninių įrenginių; elektros įrenginių; plastikų eksportui iš minėtų ES valstybių į Britanijos rinką, su mažesniais užsakymai susidurs ir Lietuvos gamintojai, dirbantys šiose segmentuose“ ,- pabrėžia A. Izgorodinas.
„Truputį neramina tai, kad pastaruoju metu Lietuvos eksporto į ES rinką rezultatai jau neatrodo įspūdingai, pvz. po 8 proc. pasiekto augimo 2015 m., pernai Lietuvos eksportas į ES rinką ūgtelėjo tik 1,5 proc., o eksportas į Centrinės Europos regioną apskritai sumažėjo 5 proc.
Tame tarpe, pernai 7 proc. mažėjo Lietuvos eksportas į Vokietijos rinką – eksporto mažėjimas užfiksuotas tekstilės ir drabužių; mašinų ir įrenginių; transporto priemonių; chemijos prekių segmentuose. Žinoma, kad šio sumažėjimo nereikėtų vertinti tik kaip Brexit pasekmę – pvz. chemijos segmento rezultatus itin blogina trąšų segmentas, t.y. žaliavinis segmentas. Tačiau matyt bent iš dalies su Brexit susiję procesai, tokie kaip svaro nuvertėjimas; mažesni Centrinės Europos valstybių eksporto apimtys į Britanijos rinką, išaugęs neapibrėžtumas ir t.t. jau turėjo įtakos ir Lietuvos eksportui į ES rinką“ ,- akcentuoja A. Izgorodinas.
Apibendrinant, galimą drąsiai teigti, kad nereikėtų nuvertinti Brexit pasekmių Lietuvos verslui. Didžioji Britanija yra tarp penkių didžiausių Lietuvos eksporto partnerių, o Lietuvos eksporto apimtys į Britanijos rinką 2013-2016 m. apskritai augo sparčiau nei į bet kokią kitą ES rinką. Tačiau jei pernai Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rodikliai nerodė didelių nerimo ženklų, šiemet Lietuvos eksportas į Britaniją pradėjo mažėti.
Be to, paraleliai pradeda šlubuoti ir Lietuvos eksporto į ES rinką (ypač į Centrinę Europą) rezultatai, kas tikrai gali būti susiję su netiesioginiu Brexit poveikiu Lietuvos verslui.
Turint omeny, kad Lietuvos verslas plačiai dalyvauja stambesnių ES verslų gamybos ir tiekimo grandinėje, netiesioginis Brexit poveikis gali būti netgi didesnis negu tiesioginis (t.y. vertinant tik Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rezultatus).
Todėl akivaizdu, kad kuo aštresnės ir labiau neprognozuojamos bus ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl pasitraukimo iš ES, tuo labiau nukentės ir Lietuvos eksportuotojų interesai.
