Tiesiog nuostabu! Dar nuostabiau tai, kad prieš metus jos fizinė forma buvo pradedančiosios lygio. Didžiuojamės tavimi, Rūta, ir atidžiai klausomės tavosios sėkmės istorijos.
– Kokios priežastys privertė praverti sporto klubo duris? Ar anksčiau sportavai?
– Turiu prisipažinti, esu ne kartą garsiai pareiškusi, kad sporto klubai yra nesąmonė ir manęs ten niekas nepamatys. O, kaip klydau…
Pasportuodavau tai viename klube, tai kitame, bet niekada neužsibūdavau. Dabar suprantu, jog man tiesiog trūko žinių, kaip ir ką ten daryti, taip pat aiškaus tikslo.
O sportuoti „Goodlife“ sporto klube kartu su draugu nusprendėme prieš metus.
– Kokius tikslus sau išsikėlei pradėjusi sportuoti?
– Mano tikslai buvo labai moteriški: numesti svorio, pamažinti apimtis. Žinoma, sportuojant su asmenine trenere Agne Rudžianskaite tikslai kito.
Niekada nepamiršiu savo pirmojo prisitraukimo – žiūrėjau į trenerę išpūtusi akis, pati netikėjau, kad galiu! Juk atlikusi sporto klubo fizinės būklės įvertinimą gavau negailestingą nuosprendį – pradinukė. Man tai buvo spyris žemiau juostos ir paskatinimas imtis veiksmų. Negalėjau patikėti, kad esu tokia silpna.
– Kas labiausiai motyvavo siekiant tikslų?
– Sportuoti su asmenine trenere Agne buvo vienas geriausių mano sprendimų. Ji man padeda nepamesti sportiško kelio iki šiol. Visada sulaukiu patarimų ir paskatinimų. Ji tikrai yra tas žmogus, kuris padėjo nuoširdžiai pamilti sportą, laukti treniruočių ir net džiaugtis keliamais iššūkiais.
– Kiek laiko taip sportuoji? Kaip sporto užsiėmimai keitėsi tau tobulėjant ir artėjant tikslo link?
– Sporuoju JAU metus! Pati negaliu tuo patikėti. Pradžia sporto salėje – baziniai pratimai, o juos išmokusi ėmiausi darbo su papildomais svoriais. Vienu žodžiu, treniruotės sunkėja, o šypsena platėja. Džiūgauju, kai trenerė parūpina naujų iššūkių. Drąsiai galiu pasakyti – nebenoriu sustoti, kai matau savo mažas pergales.
Pradėjus reguliariai sportuoti atsirado daug energijos, teigiamų emocijų. Sportas sudėlioja mintis į vietas. Supratau, jog sporte galiu daug daugiau, nei kada nors galvojau.
– Ar siekiant tikslo reikėjo peržiūrėti mitybą? Kokie nauji principai atsirado?
– Su kokiais sunkumais susidūrei? Kas padėjo „nesuklupti“ pusiaukelėje?
– Sunkiausia yra kovoti su savimi silpnumo akimirkomis, kai norisi kažko skanaus. Manau, labai svarbu turėti bent vieną žmogų, su kuriuo galėtum siekti panašių tikslų, džiaugtis mažomis pergalėmis. O nesuklupti padeda aplinkiniai žmonės pastebintys ir įvertinantys pokyčius. Motyvacijos tikrai per daug nebūna.
– Kaip manai, kas tapo tavo pagrindiniu sėkmingų rezultatų receptu?
Trenerės Agnės Rudžianskaitės komentaras:
– Rūta yra vienas iš tų nedaugelio žmonių, kuriuos galėčiau vadinti 100 proc. atsidavusiais savo tikslo siekimui. Visada žinau, kad ji ateis į treniruotę ir atiduos save iki paskutinio prakaito lašelio, niekada nesiskųs ir padarys viską iki galo. Tačiau Rūtos istorija tuo pačiu nėra istorija apie lengvą pasivaikščiojimą tikslo link. Tas kelias paženklintas sunkiu darbu, reikalaujančiu labai daug valios ir užsispyrimo, nes nuo pat pradžių niekas nėjosi taip lengvai, kaip galima buvo tikėtis: kilogramai nekrito, buvo sunku pakeisti miego režimą ir mitybos įpročius.
Labai džiaugiuosi, kad ji nesustojo pusiaukelėje, ypač susidūrusi su sunkumais. Pradėjome nuo pagrindų ir po truputį judėjome ten, kur esame dabar. Vis dar siekiame Rūtos galutinio tikslo, tačiau besikeičianti išvaizda, emocijos padarius 4 prisitraukimus ar sumušus pritūpimų rekordą dar labiau džiugina ir motyvuoja nesustoti. Džiaugiuosi matydama, kad sportas tapo jos gyvenimo dalimi, o kiekviena treniruotė prasideda ir baigiasi su šypsena.
