Lietuvos garbę gintų ir atrankoje
Iš Jono Kazlausko nacionalinės komandos vairą perėmęs D. Adomaitis iškart sužadino kiek į užribį nustumtų krepšininkų viltį – tarp 31-os išplėstiniame kandidatų sąraše pateiktos pavardės galima išvysti net 9 naujus ir dar kelis kiek primirštus veidus.
Po penkerių metų pertraukos į save dėmesį vėl atkreipė ir D. Dulkys, šiame sezone skambius pasirodymus rengiantis Ispanijos ACB krepšinio lygoje.
„Ačiū už geras žinias“, – šyptelėjo saulėtame Santjago de Kompostelos miestelyje šiuo metu gyvenantis šilutiškis. – Galėčiau sakyti, kad nesitikėjau, bet visą laiką tikiesi ir nori būti paminėtas. Taip, esu nustebintas, bet negaliu sakyti, kad nesitikėjau.“
„Tikrai malonu, kad prisimena. Kiekvienais metais atrodo, kad labai nedaug trūksta, bet vis nepasiseka, todėl tenka susitaikyti ir laukti kitų metų. Vis galvojau, kad galbūt kažkas pasikeis, galbūt ieškos naujų žaidėjų – ir va, pasisekė“, – džiaugsmingai kalbėjo krepšininkas.
Tiesa, per daug džiaugtis 195 cm ūgio gynėjas dar neskuba, nes iki šiol pats su D. Adomaičiu nekalbėjo. Visgi netrukus tokio skambučio jis jau gali sulaukti.
„Ne su visais žaidėjais kalbėjau individualiai, bet tikrai ruošiuosi tai padaryti. Ypač su tais, kurie bus pakviesti į stovyklą“, – pasakojo naujasis rinktinės vairininkas, bilietus į Palangoje vyksiančią pirmąją treniruočių stovyklą planuojantis įteikti 18-ai žaidėjų.
Ir net jeigu pajūryje su geriausiais Deividas neplušės ar plušės, bet nepateks į galutinį dvyliktuką – jis vis tiek turi nemažai galimybių greitai užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius. Šį faktą konstatuoti leidžia tai, kad nuo rudens prasidės atrankų ciklas į 2019 metų pasaulio čempionatą, kuriame žaisti tikriausiai negalės nei NBA, nei Eurolygos klubų atstovai.
„Svarbiausia yra Europos čempionatas, ties juo ir esame susikaupę, bet privalome planuoti ir sudarinėti planus į ateitį, kol dar nėra aiški situacija, kurie žaidėjai galės dalyvauti atrankose. Šis sąrašas dar gali prasiplėsti, todėl manau, kad savo šansą turės visi“, – optimizmo visiems Lietuvos krepšininkams suteikė D. Adomaitis.
Ir tokios patirties Deividas jau turi. 2012 metais, vos tik baigęs studijas Floridos universitete, jaunasis gynėjas sulaukė tuometinio rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros kvietimo, o traumą patyrus Renaldui Seibučiui netgi pateko į dvyliktuką ir išvyko į Venesueloje vykusį olimpinį atrankos turnyrą.
Lietuvos rinktinė iškovojo kelialapį į Londoną, bet vos 6 minutes pasireikšti gavęs ir vienintelį mestą tritaškį pataikęs D. Dulkys olimpiniame dvyliktuke savo vietą turėjo užleisti skruostikaulio lūžį išsigydžiusiam R. Seibučiui.
Bet „atkabintas“ žaidėjas nuoskaudos nejaučia ir nė neketina atsisakyti progos vėl ginti Lietuvos garbę. Anot jo, žaisti čempionate ar atrankos turnyre – nėra skirtumo.
„Aš visada norėjau kovoti už rinktinę, todėl jeigu bus galimybė – su malonumu sutikčiau tai daryti“, – D. Adomaičiui žinutę pasiuntė iš Šilutės kilęs vyras.
Tapo krepšinio klajokliu
„Prisiminimai – tik geriausi. Nors ir nebuvau paimtas į paskutinį dvyliktuką, tačiau turnyre Venesueloje dalyvavau kartu su labai daug veteranų, iš kurių daug išmokau. Buvo fantastiška – visi draugiški, visi kovotojai. Vien jausmas, kad atstovauji Lietuvai, yra nerealus“, – į praeitį trumpam sugrįžo D. Dulkys.
Tuomet Lietuvos rinktinės marškinėlius dar vilkėjo tokie krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Linas Kleiza ar Darius Songaila, o patirtis aikštėje bėgiojant su jais pakėlė ir ką tik universitetą baigusio gynėjo vertę.
Pirmąja profesionalia stotele po ketverių metų NCAA čempionate Deividui tapo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Visgi sostinėje atletiškajam lietuviui pritapti nepavyko, todėl jam teko klajoklio dalia – per du metus buvo skolinamas Rygos „Barons“ (Latvija), Vloclaveko „Anwil“ (Lenkija) ir Bursos „Tofaš“ (Turkija) komandoms.
Pasibaigus dvejus metus galiojusiai sutarčiai D. Dulkys nė neatsisukdamas nešė kudašių iš Vilniaus ir vos tik prasidėjusią karjerą nusprendė gaivinti Italijoje. Šioje šalyje jis gynė Venecijos „Umenia“ ekipos garbę, o po sezono persikėlė į Turkijoje rungtyniaujantį Giresuno „Yesilgiresun“ klubą.
„Po „Lietuvos ryto“ buvo labai sunku, bet nepasidaviau ir stengiausi įrodyti, kad galiu žaisti aukščiausiame krepšinyje ir tikrai žaidžiau gerose lygose. Stengiausi pasiekti to, ko esu vertas“, – pasakojo šilutiškis.
Su kiekvienais metais vis po laiptelį aukštyn kopęs gynėjas šį rudenį pravėrė stipriausios nacionalinės Europos krepšinio lygos duris – papildė Ispanijoje besigrumiančios Santjago de Kompostelos „Rio Natura Monbus Obradoiro“ komandos gretas.
Tiesa, pasiūlymo jis sulaukė tik prasidėjus naujajam sezonui.
„Po sezono Turkijoje norėjau pakeisti aplinką, nes ir ten nebuvo lengva – komanda pirmą kartą buvo pakliuvusi į aukščiausią divizioną, todėl nebenorėjau važiuoti į panašią situaciją ir laukiau gero pasiūlymo. Ispanijos lyga yra labai gera, o „Obradoiro“ klubas manęs norėjo, todėl su žmona nusprendėme išbandyti Ispaniją“, – šyptelėjo lietuvis.
Norėtų likti Ispanijoje
Bet savo vietos naujoje ekipoje ieškoti ilgai neteko – jau pirmame mače prieš Manresos ICL krepšininkus jis ant parketo praleido 22 minutes. Antrose rungtynėse Deividas jau žaidė 27, trečiose – 31, ketvirtose – 30 minučių. Dar įspūdingiau augo legionieriaus indėlis į Santjago de Kompostelos klubo žaidimą – pelnė 7, 12, 19 ir 21 tašką.
Pastarasis rodiklis – apskritai antras geriausias sezone. Daugiau taškų D. Dulkys įmetė tik septintame savo mače, akistatoje su Badalonos „Joventut“ komanda, kuomet per 40 minučių surinko net 24 taškus, sumetęs visus 4 dvitaškius, 4 iš 7 tritaškių ir realizavęs 4 baudų metimus iš 5.
„Pora žaidėjų buvo traumuoti, todėl nebuvo laiko galvojimui – teko iškart įsijungti į žaidimą. Komandai reikėjo pergalių, nes rezultatas buvo 0-3: man labai padėjo, kad buvau įmestas į pragarą ir reikėjo kovoti“, – pirmąsias savaites vos 100 tūkstančių gyventojų turinčio Šiaurės Ispanijos miestelio ekipoje prisiminė lietuvis.
Greitai apsiprasti naujoje vietoje jam padėjo ir tai, kad net du komandos draugai – tautiečiai. Tai sezono pradžioje į Santjagą atvykęs Osvaldas Matulionis ir ne pirmus metus čia rungtyniaujantis Eimantas Bendžius. Beje, pastarasis taip pat išvydo savo pavardę D. Adomaičio paskelbtame išplėstiniame kandidatų sąraše.
„Kartu su Bendžiuku žaidėme „Lietuvos ryte“, todėl tikrai gerai sutariame. Kartais treneriui nepatinka, kad per gerai sutariame – jis pagalvoja, jog jį apkalbame, nors mes tik lietuviškai šnekame apie savo reikalus“, – juokėsi krepšininkas.
Bet specialistui Moncho Fernandezui tikrai turėtų patikti tai, ką D. Dulkys demonstruoja ant parketo: per 27 rungtynes jis vidutiniškai žaidžia po 27 minutes, pelno po 10,5 taško ir atlieka po 2,6 rezultatyvaus perdavimo. Ir nors legionierius trenerio pasitikėjimu skųstis negali, vienas dalykas jam vis tik neduoda ramybės.
„Gynyboje į pagalbą ateiti reikia iš stipriosios pusės. Lietuvoje ar kitose lygose aš to nesu matęs – jeigu žaidėjas veržiasi į tavo pusę, tu turi eiti į pagalbą ir savo ginamąjį palikti visišką laisvą. Man vis dar būna labai keista, – juokdamasis pečiais truktelėjo D. Dulkys. – Tokia mūsų rizika: jeigu varžovai nepataikys – mes laimėsime. Bet jeigu jiems sukris metimai – tada mums ne kas.“
Ir iš tikrųjų pergalių skaičiumi „Obradoiro“ klubas pasigirti negali – per 33 turus laimėjo vos 11 kartų ir rikiuojasi 13-as. Tačiau likus sužaisti vos vieną mačą, jau yra aišku, kad vietą elitinėje lygoje jis vis tiek išsaugos. Bet ar ir kitame sezone jo garbę gins Deividas – nėra aišku.
„Ispanijoje man tikrai patinka, todėl jeigu galėčiau – tikrai norėčiau likti šioje šalyje, – prisipažino sutartį iki sezono pabaigos turintis lietuvis. – Kol kas jokio konkretaus pasiūlymo neturiu, bet dar yra daug laiko, todėl lauksiu. Aišku, norai visą laiką yra dideli – visada norisi žaisti kuo aukštesniame lygyje. Viskas priklausys nuo situacijos, bet norėčiau rungtyniauti ir kokiame nors Europos turnyre.“
