Aplinkosaugininkai perspėja: už vagystę iš miško – tūkstantinė bauda

Nuvykus į mišką praleisti laisvalaikio, slapčia tikimasi užklupti kokį laukinį žvėrį. Dar geriau – visą jų šeimyną. Tačiau būna ir taip, kad žmonės užtinka vienišą žvėries jauniklį ir manydami, jog jam reikia pagalbos, parsiveža nelaimėlį namo. Bet aplinkosaugininkai įspėja: to daryti nevalia. GRYNAS.lt aiškinasi, kokia žala gyvūnui ir gamtai padaroma pasiimant jį į namus ir kokia atsakomybė už tai gresia.

Gailisi pavogęs iš gamtos

Kasmet GRYNAS.lt gauna ne vieną skaitytojo laišką su klausimais, ką daryti su namo parsivežtu stirniuku ar, kur geriausia laikyti anties jauniklį. Tokiais klausimais žmonės apipila ir aplinkosaugininkus. Tačiau pastarieji turi vieną atsakymą: nevokite iš gamtos.

Kaip aiškina Aplinkos ministerijos darbuotojai, Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Tačiau žmonės teisinasi, kad paukščio ar žvėries jauniklis buvęs našlaitis, todėl jie pasiėmę jį namo pagloboti. Tokia istorija dalijasi ir vienas GRYNAS.lt skaitytojas Mantas, gyvenantis Varėnos rajone.

„Patekau į kvailą situaciją. Per šias šiltas dienas su šeima nuvažiavome į mišką. Kažko pasikepti, pabūti. Kol žmona prižiūrėjo mūsų kepinius, mes su vaikais išėjome pasivaikščioti po mišką. Nelabai toli nuo poilsiavietės aptikome mažą stirniuką. Jis buvo vienas, atrodė besiblaškantis. Kažkaip pagailo žvėrelio, nusprendžiau namo parsigabenti, pašerti. Jis atrodė toks liesas, o dar žinant, kad ateis šaltis, pagalvojau, kad jis tikrai sušals, o pas mus garaže vis šilčiau nei lauke, jei norės, galės pasislėpti nuo sniego. Pasirodo, norėdamas padėti, galiu gauti baudą. Paskambinau draugui, pasigyriau apie savo radinį, o jis iškart liepė vežti atgal. Bet aš jau nebežinau, kurioj vietoj radau“, – patirtimi dalijasi Mantas.

Pasisavino briedžiukus

Varėniškis laiške tęsia, kad buvo beketinąs stirniuką nuvežti į kitą miško vietą, bet internete paskaitė, jog tokiu atveju geriausia kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją. Tiesa, pastarajai Manto istorija yra tarsi kasdienybė. Anot asociacijos vadovo Vytauto Gustaičio, visai neseniai į tokią situaciją buvo patekęs ir vienas klaipėdietis. Laimei, organizacija problemą, kur dėti iš gamtos paimtus jauniklius, išsprendė.

„Klaipėdietis pastebėjo du vienišus briedžiukus. Ką jis padarė? Ogi susikrovė tuos briedžiukus į savo automobilio bagažinę ir parsivežė namo, ten turbūt 2 – 3 dienų atsivesti briedžiukai. Tai vakare skambina žmogus ir klausia, ką jam daryti. Tai pirmiausia, kam jis pavogė iš gamtos tuos gyvūnus? Briedžiukus mes paėmėme ir ankstų rytą nuvežėme į mišką, į tą vietą, iš kurios jie buvo paimti. Paleidome ir stebėjome iš toliau, ar ateis briedžiukų motina. Po pusės valandos iš miško šnopuodama atėjo briedė ir nusivedė savo vaikučius“, – pasakoja V. Gustaitis.

Skambučiai nesiliauja

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas sako, kad gyventojai dėl laukinių paukščių ir žvėrių jauniklių yra itin susirūpinę. Jau gegužės mėnesį prasideda žmonių skambučiai dėl pastebėtų vienų, besiblaškančių jauniklių.

„Skambučiai mūsų organizacijai nesiliauja praktiškai 24 valandas per parą. Lietuvoje paskelbti 6 telefonai. Darbymetis prasideda pavasarį. Dabar daugiausiai skambina dėl paukštelių, kurie iškritę iš lizdo. Visi klausia, ką dabar daryti. Mes apie tai kalbame savo pranešimuose, skelbiame ir vaizdo medžiagą, kaip reikia elgtis pamačius paukštelį, iškritusį iš lizdo. Mes jiems aiškiname, ką daryti, kad paukštukas galėtų grįžti į gamtą ir toliau visavertiškai gyventi. Didžiausia problema yra, kad žmonės nešasi jauniklius namo“, – aiškina V. Gustaitis.

Pašnekovas tęsia, kad gyventojai rūpinasi visais: nuo ežiuko, perbėgusio kelią, iki gulbės laukuose. Tačiau jis pabrėžia, kad ne visais atvejais šiems gyvūnams reikia pagalbos.

„Žmonės skambina ir dėl ežiukų, kurie perbėga kelia. Jie migruoja per kelią ir dienos, ir nakties metu, tačiau jokiu būdu nereikia jų imti. Skambučiai netyla dėl gulbių, kurios tupi laukuose. Tada tariamės su žmonėmis, kad prieitų prie paukščio, pažiūrėtų, ar jam viskas gerai, ar jis gali skristi. Sveiki paukščiai dažnai eina prie žmogaus, nes žino, kad jis juos maitina. Tokiu būdu jie gali atsidurti prie sodybų, pievose ir tai visai nėra ženklas, kad paukščiui kažkas negerai. Tad jeigu paukštis pamatomas pievoje, nereiškia, kad kažkas jam negerai“, – pasakoja V. Gustaitis.

Jauniklių tėvus išbaidė žmonės

Anot gyvūnų globėjo, žmonės dažnai neįsitikina, ar gyvūnas sveikas, ar sužeistas. Manoma, kad jei jis blaškosi vienas, jau yra beglobis. Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia, kad gamtoje našlaičių nėra.

„Jie turi savo tėvus, kuriuos žmonės, atėję į mišką, išbaidė nuo tų jauniklių. Tėvai yra kažkur netoliese, nors žmonės sako, kad jų nebuvo. Tačiau jie patys atvažiavo mašina arba atbraškėjo per girią ir žvėrys pasislėpė: briedė kažkur už 200 metrų, įtempusi visą klausą, žiūri ir laukia, kada žmogus pasišalins. O žmogus pasižvalgė, matydamas 30 – 40 metrų atstumu, nieko nepamatė ir nusprendė, kad žvėriukas – našlaitis. Nėra gamtoje tų našlaičių, o jei ir būna, tai labai retai“, – pasakoja gamtininkas.

Specialistas pabrėžia, kad jaunikliui gali reikėti pagalbos tik tuo atveju, jei jis pastebėtas vienas šalia kelio. Tokiu atveju reikia prie jo prieiti ir apžiūrėti, ar jis nėra sužeistas, tačiau jokiu būdu prie jo nesiliesti ir nepalikti žmogaus kvapo. Susirūpinimą turi kelti ir tas žvėrelis, šalia kurio arba kažkur netoliese matyti jo sudraskyta motina.

„Tam yra Gyvūnų globėjų asociacija ir jai galima tokį gyvūną perduoti, kur jau dirba profesionalai“, – akcentuoja gamtininkas.

Gresia tūkstantinės baudos

Kita vertus, Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt sako, kad jis ir kiti aplinkosaugininkai sužeistus jauniklius pastebi labai retai. O jei pastebima, kad miške ar ant kelio prabėga jauniklis, pernelyg nenustembama: gegužė ir birželis jų migracijos laikas ir motinos dažnai palieka savo vaikus, kai eina maitintis.

Tačiau, pasak S. Mikėno, žmonės to nežino ir, miške sutikę žvėries jauniklį ar laukuose radę mažą paukštelį, skambina aplinkosaugininkams.

„Būna atvejų, kad žmogus paskambina ir pasako, kad jau parsivežė namo jauniklį ir ką jam su juo daryti. Tuomet aiškinamės, kas per situacija, bet kiek man teko susidurti, tai paimamas tikrai sužalotas gyvūnas. Ir tada pradedame juos globoti, kaip numatyta teisės aktuose“, – patirtimi dalijasi aplinkosaugos specialistas.

Primenama, kad jeigu gyvūnas dėl jo laikytojo kaltės kristų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Už sunaikintą briedžio jauniklį tektų sumokėti 3040 eurų, stirnos ar vilko – 870 eurų, pilkojo kiškio – 290 eurų.

Užauginti namuose, gamtoje žūsta

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, dauguma žmonių užaugintų laukinių gyvūnų gamtai yra prarasti, nes labai sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje. Daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta jau pirmosiomis dienomis. V. Gustaitis priduria, kad žmonių užaugintas laukinis gyvūnas tampa naminiu, todėl natūralu, kad jam sugrįžti į gamtą nėra jokių šansų.

„Briedis, pavyzdžiui, yra toks padaras, kuris gali išeiti ir visiškai laisvai vaikščioti prie žmonių, jis nebijo. Yra buvęs toks atvejis, kai žmonės išaugino briedžiuką, kurio mama buvo nušauta. Užaugo toks gyvūnas, kuris nė kiek nebijo žmonių, vaikščiojo laukuose, kaip bet koks kitas naminis gyvulys. Užaugusią briedę mes nuvežėme į Kuršių neriją, bet ji ir toliau nesielgė kaip laukinis žvėris, nes ėjo prie žmonių, prašė maisto. Tai tos istorijos kartojasi kiekvienais metais“, – patirtimi dalijasi Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas.

Toks gyvūnas, kuris neprisitaiko gamtoje, žūsta. Tačiau tokio paties likimo gali sulaukti ir žvėrys, kurių žmonės į gamtą nepaleidžia, toliau augina namuose, tačiau, kaip užkoduota jų prigimtyje, po truputį jie tampa agresyvūs.

„Jei atsigręžtume į praktiką, tai beveik visi jie neužauga iki suaugusio gyvūno. O jei ir užauga, tampa per didelė našta. Pavyzdžiui, stirna, jei auginama protingų žmonių, tai ji gali būti adaptuota grįžimui į laisvę. Tačiau stirnos patinas (stirninas), užaugintas žmogaus, praktiškai visais atvejais tampa agresyvus, puola žmones ir dažniausiai savo gyvenimą baigia nesėkmingai“, – tvirtina S. Paltanavičius.

Suardoma šeima

Be priežasties paimti laukinio gyvūno negalima ir dėl to, kad taip suardoma žvėrelių šeima. Gamtininkas S. Paltanavičius aiškina, jog patelė, kurios jauniklį išsiveža žmogus, visiems metams praranda gyvenimo prasmę.

„Patelė, iš kurios paimamas jauniklis, vieneriems metams praranda gyvenimo prasmę, nes ji nebus motina, neaugins jauniklių. Sunku surinkti statistiką, kiek jų būna, bet vis tiek kasmet paimama taip bent keliolika briedžiukų, gal 20 – 30 stirniukų. Bendrai populiacijai didelės įtakos tai nedaro, tačiau gyvūno jauniklį turi auginti profesionalas, o geriausias profesionalas – to žvėries motina“, – aiškina gamtininkas.

Nors miške ar laukuose ir pastebimi vieni žvėrių ar paukščių jaunikliai, tai dar nereiškia, kad jie yra beglobiai. Todėl aplinkosaugininkai ir gamtininkai prašo žmonių įsitikinti, ar gyvūnai tikrai sužeisti. Kitu atveju, ko gero, kažkur sukiojasi jų motina. Tačiau, jei vis dėlto pastebimas sužeistas jauniklis, reikėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu arba skambinti tiesiai Gyvūnų globėjų asociacijos internete nurodytais telefono numeriais.