Nekvalifikuoto darbo – daugiausia
Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė informavo, kad šiuo metu padidėjęs poreikis sezoniniams laikiniems darbams, pavyzdžiui, padavėjo, barmeno, pagalbinio virtuvės darbininko, virėjo, padavėjo. Balandžio mėnesį labiausiai darbuotojų trūko transporto, administravimo, statybų ir klientų aptarnavimo sektoriuose.
Panašiai rodo ir skelbimų portalo CVbankas.lt skaičiai – 2017 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, daugiausia darbo skelbimų siūlo užsiimti pramone, gamyba, pardavimų vadyba, klientų aptarnavimu bei prekyba–konsultavimu. Platformoje užregistruota daugiau nei 1000 kiekvienos iš šių sričių darbo skelbimų, daugelyje jų yra ir didžiausias kandidatų skaičius.
Vis dėlto T. Toleikis teigia, jog šios vietos dažniau atitenka jaunuoliams: „Visada buvo tokia tendencija, kad specialybės, kurioms nereikalingas specifinis išsilavinimas, populiarios. Ten, kur yra daugiausia kandidatų, dominuoja jauni žmonės, kurie nežiūri į turimą išsilavinimą“, – teigia jis.
Pašnekovo teigimu, universalūs darbai – išeitis ir tiems, kurių studijos nepatraukė, o noro dirbti toje srityje nebėra.
Tuo metu A. Francas sako, kad išvardytų specialybių žmonių trūksta todėl, kad jiems mokami sąlyginai nedideli atlyginimai, o žmonės yra linkę darbintis ten, kur moka pinigus. Darbo rinkos ekspertas priduria, kad pateikti duomenys nėra nuoroda į tai, kokius darbuotojus reikia ugdyti: „Jeigu ruošime tokius specialistus, vadinasi, jie mokės mažus mokesčius į biudžetą, iš kurio reikės išlaikyti gaisrininkus, mokytojus, gydytojus. Šitose paprastose pozicijose, matyt, žmones vėliau pakeis technologijos, nes kitos išeities nėra“, – teigia A. Francas.
Perspektyvi ne specialybė, o patirtis
LDB perspektyviausiomis specialybėmis Lietuvoje šiandien laiko programuotojus, informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) specialistus, finansų ir matematikos specialistus, inžinerijos specialistus bei elektros technologijų inžinierius. Tai nulėmė užsienio investicijos, startuolių kūrimasis, pramonės modernizacija ir plėtra. Informacines technologijas kaip šiandien daugiausia žadančias nurodo ir T. Toleikis.
Taip pat darbo rinkos ekspertas pabrėžia, kad perspektyvia reikėtų laikyti ne specialybę, o patirtį: „Išsilavinimas nėra taip vertinamas darbo rinkoje, kaip patirtis. Kiekvienam studentui sakau, kad vasaros turi būti pašvęstos darbui, o ne poilsiui nuo studijų, nes šiuo metu galima įgauti patirties, kurios paskui reikalaus visi darbdaviai.“
Kad patirtis reikalinga, rodo ir LDB išvados – šalia anksčiau išvardytų, perspektyviais laikomi ir vadovai – pardavimo, rinkodaros ir plėtros, įmonių, įstaigų, gamybos, gavybos, statybos ir platinimo, mažmeninės ir didmeninės prekybos. „Nors darbo rinkoje yra didelė vadybos ir panašių studijų krypčių absolventų pasiūla, įmonėms trūksta profesionalių patyrusių vadovų“, – rašoma 2016 metų LDB sudarytoje Darbo rinkos apžvalgoje.
Kiek mokės, nusprendžia vėliau
Didžiausias ieškančiųjų darbo prioritetas, pasak CVbankas.lt portalo vadovo, išlieka atlyginimas. Tik vėliau darbuotojai domisi įmonės vardu, reputacija, komanda.
T. Toleikis teigia, kad darbo skelbimų platformomis personalo ieškantys darbdaviai nėra linkę nurodyti siūlomą atlyginimą. „Esame paskaičiavę, kad šiuo metu tik apie ketvirtadalis darbo skelbimų yra su konkrečia atlyginimo informacija. Likę apie tai su kandidatu kalbasi atrankos eigoje. Darbdaviai dažniausiai atlyginimą moka priklausomai nuo to, kokio lygio specialistą atranda“, – pasakoja T. Toleikis.
Vis dėlto jis teigia, kad portalo personalas pataria darbdaviams nurodyti bent jau atlyginimo rėžius – mažiausią ir didžiausią įmanomą algą. „Tos įmonės, kurios nurodo konkretų atlyginimą, greičiau sulaukia kandidatų. Be to, nurodymo nauda yra tokia, kad į poziciją kandidatuoja tik tie, kuriems tas atlyginimas yra patrauklus. Kitu būdu galima sugaišti šiek tiek laiko“, – teigia T. Toleikis.
Ieškantieji darbo portale CVbankas.lt, savo gyvenimo aprašyme gali nurodyti, kokį atlyginimą, atskaičius mokesčius, yra gavę anksčiau. Iš puslapio pateiktų duomenų galima spręsti, kad Lietuvoje šiuo metu daugiausia uždirba veikiantieji kompiuterių, informacinių technologijų, interneto srityje – vidutinis vartotojų paskelbtas darbo užmokestis siekia 985 eurus. Šiek tiek mažiau uždirba užsiimantys statyba – 905 eurus, eksportu – 890 eurų, vadovavimu ar valdymu – 876 eurus. Mažiausiai „į rankas“ teigia gaunantys prekybos–konsultavimo atstovai – 488 eurus, maisto gamybos – 559 eurus, klientų aptarnavimo, paslaugų – taip pat 559 eurus.
Vyresni darbuotojai, pasak A. Franco, į atlyginimą nebežiūri kaip į svarbiausią prioritetą – labiau jiems rūpi įmonės komanda, reputacija rinkoje, galimybės nuveikti kažką naujo. Jis sako, kad žmonės dažnai išreiškia poreikį dirbti tarptautinėse kompanijose – šios turi įmonės kultūrą, ilgalaikę strategiją, labiau rūpinasi darbuotojais ir žino, kaip elgtis ištikus krizei.
Kokiomis platformomis ieško darbo?
T. Toleikis tvirtina, kad populiariausia darbo paieškos platforma tarp darbuotojų išlieka skelbimų portalai. „Kaip visada, žmonės ieško ir per pažįstamus, socialiniuose tinkluose, tačiau didesnė dalis ieško skelbimų. Tai tradicinis būdas ir neatrodo, kad artimiausioje ateityje kažkas keisis“,– teigia vieno iš tokių portalų vadovas T. Toleikis.
Tuo metu A. Francas mato ir daugiau alternatyvų. „Visi keliai geri, tačiau specialistams patrauklesnė „LinkedIn“ platforma. Skelbimų puslapiai taip pat veikia, bet po truputį mažiau“, – kalba darbo rinkos ekspertas. Dabartinę portalų situaciją jis lygina su popierinių laikraščių skelbimais – prieš dešimtmetį jie buvo bene populiariausi, bet vėliau buvo išstumti internetinių platformų.
Neretai gera vieta ieškoti darbo tampa ir feisbukas, sako A. Francas. Socialiniame tinkle nesunku sukurti gerą reklaminę kampaniją ir pasiekti reikiamą auditoriją.
Kiek kitokia situacija yra su LDB – čia darbdaviui atrasti kvalifikuotą specialistą, pasak „Alliance for recruitment“ partnerio, yra beveik neįmanoma. Jis tvirtina, kad ankstesnė įstaigos strategija – orientuotis į žemiausią atlygį gaunančius ir neturinčius kvalifikacijos žmones tam, kad juos perkvalifikuotų – buvo netinkama. Didesnį dėmesį kreipdama į specialistus, galinčius gauti didesnį atlyginimą, LDB ne tik pritrauktų daugiau darbdavių bei darbuotojų, o ir gautų daugiau lėšų, kuriuos vėliau ir galėtų naudoti kvalifikacijos keitimui.
Tačiau į šį darbo paieškos būdą ekspertas žvelgia optimistiškai. „Pritariu, kad tai nėra pagrindinis darbo paieškos kanalas. Tačiau jie tai supranta ir stengiasi keisti požiūrį. Jau dabar pradeda aktyviau dirbti su verslu, daugeliu kompanijų, su kuriomis anksčiau nedirbo“, – sako A. Francas.
