Jis pristatė SEB banko analitikų sudarytą Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, kurioje pateikiama Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozė, emigracijos ir regionų politika bei kiti svarbiausi pasaulio ekonomikos pokyčiai.
Padėtų progresiniai mokesčiai
Žmonių grupių pagal uždirbamas pajamas grafikas atskleidė, kad Lietuvoje beveik pusė dirbančiųjų uždirba 400–700 eurų. Nors G. Nausėda pabrėžė, kad mažiausių pajamų grupė sumažėjo net 62 tūkst., grafikas rodo akivaizdžius faktus – vyrauja dvi Lietuvos.
„Taip, ir tos dvi Lietuvos atsiskirs dar labiau viena nuo kitos, jeigu mes viską paliksime savieigai. Dabar tai yra absoliučiai neišvengiama. Jeigu nieko nedarysime, po 2–3 metų išvis nieko nereikės daryti, nes ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune, gal Klaipėdoje, todėl aktyvios regioninės politikos reikia dabar“, – sakė jis.
Atlyginimai mažiausias pajamas gaunančiųjų grupėje galėtų padidėti dėl progresinių mokesčių įvedimo.
G. Nausėda lietuvišką progresinių mokesčių modelį įsivaizduoja taip: progresinio mokesčio tarifas galėtų būti sumažintas tiems, kurie uždirba iki 2500–3000 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o paliktas tokio pat lygio kaip dabar arba net šiek tiek padidintas tarifas galėtų būti uždirbantiesiems daugiau nei 3000 eurų prieš mokesčius.
„Taip, aš nebuvau visą laiką progresinių mokesčių šalininkas, tačiau šiuo metu matau labai mažai kitų svertų, kaip galima būtų pereiti nuo kalbų, kad socialinė atskirtis didėja ir nieko nedarant ji tik didės, prie darbų. Jeigu būtų sujungimas, jis sukurtų didesnę masę ir tokiu atveju būtų daugiau erdvės šitam diferencijavimui (mokesčio – DELFI)“, – sakė jis.
Tačiau konkrečius skaičius vardyti sunku, nes nėra aišku, koks bus gyventojų pajamų mokestis, jei bus sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos „Sodros“ įmokos. Pasak ekonomisto, jeigu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas liktų 15 proc., tai uždirbantieji mažiau galėtų mokėti 10 proc. GPM, o nuo didesnių pajamų būtų skaičiuojamas dabartinis 15 proc. GPM. Jeigu būtų sujungtos „Sodros“ įmokos ir prie GPM būtų prijungti 6 proc. sveikatos draudimo, tai nuo mažesnių pajamų būtų galima skaičiuoti 16 proc., o nuo didesnių – 21 proc. GPM.
Apskritai jis teigė nežinantis, ar pats mokesčių sujungimas yra tikrai vertingas ir ar paskatins užsibrėžtą tikslą – sumažinti šešėlinę ekonomiką.
„Neva būtų labiau suinteresuotų, kad tie mokesčiai nebūtų slepiami. Bet išmokos nuo to nesikeičia, neto atlyginimas nesikeičia, jo darbdaviui irgi niekas nesikeičia. Tačiau neapgaudinėkime savęs: algalapyje darbuotojas mato, kiek jis dabar gauna, mato, kiek apmoka darbdavys. Tai, kad jis algalapyje pamatys kitokį skaičių, vargu ar taip suklaidins, kad pasakytų: o, dabar turiu už save pastovėti, pakovoti.
Jeigu darbuotojas patikėtų, kad štai šiandien, kiek jis sumoka į „Sodrą“, tikrai lems nemažą pensijų skirtumą ir jis tikrai turės daugiau pajamų senatvėje, tada atsirastų motyvacija. Bet tai vargu ar susiję su mokesčių sujungimu“, – svarstė ekonomistas.
Vien NPD kėlimas nepadės
Paklaustas, ar mažiausiai dirbančiųjų pajamas padėtų padidinti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas ir ar tai atneštų naudos, G. Nausėda teigė, kad tuomet atsirastų daugiau erdvės, tačiau neišspręstų problemos:
„Vis dėlto nesame iki galo nuoširdūs vieni kitų atžvilgiu. NPD ilgus metus buvo traktuojamas kaip progresinių mokesčių tarifų idėjos savotiškas pakaitalas, kai susikaupdavo garas katile, visi kalbėdavo apie tai, kad mokesčių skirstymas yra netolygus, tuomet būdavo išmetama kaip panacėja NPD kėlimas.
Nuo „Dviejų Lietuvų“ reiškinio valstybę galėtų apsaugoti kitų ekonomikos centrų stiprinimas, jų iškėlimas.
G. Nausėda teigė, kad Lietuvoje galėtų būti bent 10–12 tokių ekonomikos centrų, parinktų pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, ar turi profesinio rengimo mokyklą, kokio profilio specialistai yra rengiami.
„Jeigu pažiūrėtume į Lietuvą, turime egzistuojančius LEZ'us (laisvąsias ekonomines zonas – DELFI), jų yra 10–12, bet toli gražu ne visi veikia vienodai efektyviai. Pavyzdžiui, yra Kauno LEZ'AS, bet yra Panevėžio LEZ'as, kur ekonominio gyvenimo kur kas mažiau. Turime Tauragės pramonės parką, pritraukiantį užsienio investuotojus, numatyta jį plėsti, bet yra tokie prekybos parkai kaip Ramygalos, jie praktiškai žemės ūkio paskirčiai naudojami, ten karvės ganosi, o ne investuotojai ateina.
Tai yra problema. Turi būti kryptinga informacinė politika, kuo išsiskiria regionas, puoselėjama elektros, transporto infrastruktūra, palanki mokestinė politika. Šiuo metu LEZ'uose vis dar negalima įsigyti žemės. Tai labai aiški ir konkreti kliūtis, trukdanti investuoti į regionus“, – sakė jis.
Vis dėlto, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, reikia kalbėti pirmiausia apie socialinius santykius, jų puoselėjimą.
„Mes kalbame apie Darbo kodeksą, socialinį modelį, suteikiantį daugiau lankstumo, bet kartu pasisakau už didesnę profsąjungų teisę atstovauti jų interesams. Profsąjunga dabar neturi jokių galimybių organizuoti streiko arba yra tiek išankstinių sąlygų, kad teoriškai gali, bet praktiškai neįmanoma. Jei profsąjunga neturi svertų, samdomam darbuotojui nėra motyvo sumokėti nario mokesčio profsąjungai, nes žino, kad ji negalės apginti“, – teigė jis.
Minimali alga privalo didėti
G. Nausėda DELFI konferencijoje taip pat tvirtino, kad minimali alga turėtų būti toliau didinama, nors vien 2016 m. ji buvo keliama net 2 kartus.
„Ji turi augti, nes auga vidutinis darbo užmokestis. Daryti pauzių mes negalime. Dėl riboto profsąjungų svorio minimali alga, kaip instrumentas, reikalingas Lietuvai, ir tikrai negalime sakyti, kad minimalios algos nereguliuokime“, – pabrėžė.
Jis pridūrė, kad vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, tačiau ne taip sparčiai, kaip praėjusiais metais. Tokį užmokesčio augimo paspartėjimą lėmė ir euro įvedimas.
Visgi infliacija prognozuojama netgi 5 kartus didesnė nei 2016 metais, vadinasi, dalį augančio atlyginimo gali „suvalgyti“ kylančios kainos.
„Reikia pripažinti (gal labai gąsdinančiai skamba) – praėjusiais metais vidutinė infliacija buvo tik 0,7, o šiandien padidinome iki 3,3 prognozę. Tam yra trys priežastys: pasaulinės naftos kainos bus 15-20 proc. didesnės nei 2016 m., sparčiai didėja darbo užmokestis, trečia priežastis – valdžios sprendimai, pavyzdžiui, alkoholio akcizo didinimas, manome, 1 proc. punktu infliaciją padidins“, – sakė jis.
