Stygius – lyg epidemija
Daugybė mokslininkų atliktų tyrimų patvirtina, kad vitaminas D yra labai svarbus žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Beveik visi žmogaus organai turi šio vitamino receptorių.
Svarbiausia, kad vitaminas D dalyvauja visuose kalcio organizme pasisavinimo procesuose. Kalcis dalyvauja formuojantis bei atsinaujinant kauliniam audiniui. Tačiau vitaminas D reikalingas ne tik kaulų ir dantų formavimuisi. Jis saugo nuo raumenų silpnumo, osteoporozės, diabeto, onkologinių, širdies ligų, didina imunitetą ir kt.
Todėl, kai stinga šio vitamino, gali prasidėti įvairios ligos. Deja, vitamino D stygius pasaulyje – lyg epidemija. Perspėjama, kad jo nepakanka ir daugumai Lietuvos žmonių. Pastebėta tendencija, kad vitamino stygius tuo didesnis, kuo vyresnis amžius. Tvirtinama, kad mūsų šalyje 85 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų susiduria su šio vitamino deficitu.
Senstant blogiau įsisavinamas
Pasak Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos dr. Lolitos Rapolienės, vitamino D trūkumo problemos didėjimo tendenciją galima įžvelgti dėl kelių priežasčių.
„Apie 80–90 proc. organizmui reikalingo vitamino D gauname saulei veikiant odą. Tačiau žmonės vis daugiau naudoja apsaugines priemones su saulės filtrais, kurie sumažina vitamino D gamybą 90–95 proc. Daro įtaką ir gyvensenos pokyčiai technologijų amžiuje – daugiau laiko praleidžiama patalpose prie kompiuterio, automobiliuose. Tai irgi mažina galimybę gauti reikiamą saulės vitamino dozę. Be to, blogėjančią statistiką augina ir didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius“, – pastebėjo ji.
Vitamino D, gaunamo iš saulės, sintezė sulaukus 70–ies metų amžiaus sumažėja 75 proc. Pasak L.Rapolienės, tam įtakos turi senstant padidėjusi odos pigmentacija, mažesnis saulėje praleidžiamas laikas, uždaresnė apranga. Taip pat – suprastėjusi kalcio absorbcija žarnyne, atsparumas vitaminui D, sumažėjusi jo gamyba inkstuose ir kt.
„Vitamino D pasisavinimas vyresniame amžiuje prastėja ir dėl kitų vartojamų vaistų poveikio. Esama ir socialinio aspekto – mažėja finansinės galimybės visavertei mitybai“, – aiškino gydytoja.
Įtaką daro inkstų pokyčiai
L.Rapolienė pabrėžė, kad inkstai – labai svarbus vitamino D aktyvavimo kelias, o senstant iš visų organų sistemų jie greičiausiai keičiasi. Beje, lėtinės inkstų ligos didina ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl neatsitiktinis vitamino D ir sergamumo šiomis ligomis ryšys.
Jau seniai žinoma vitamino D svarba osteoporozės bei kaulų lūžių prevencijai. Tyrimais nustatytas vitamino D koncentracijos sumažėjimo senyvo amžiaus žmonių kraujyje ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų, astmos paaštrėjimo ryšys. Taip pat trūkstant vitamino D išauga galvos skausmo, pažintinių funkcijų sutrikimų, onkologinių ligų atsiradimo rizika.
Prireikia papildų
Kokie požymiai galėtų išduoti vitamino D trūkumą? „Jei kartojasi kvėpavimo takų ligos, žmogų lydi nuovargis, depresijos simptomai ar lėtinis kaulų, nugaros, raumenų skausmas ir silpnumas, tai jau gali būti rimtas šio vitamino stygiaus ženklas. Taip pat jo stokojant mažėja kaulų tankis, blogiau gyja žaizdos, ima slinkti plaukai, daugiau prakaituojama ir blogėja dantenų būklė“, – vardijo L.Rapolienė.
Sužinoti, ar organizmui netrūkta gyvybiškai svarbaus vitamino, galima atlikus kraujo tyrimą – nustatant vitamino 25 (OH) D kiekį.
Pasak gydytojos, adekvatus vitamino D papildų vartojimas gali padėti palengvinti senėjimo padarinius. Tai padėtų stabdyti osteoporozę, širdies kraujagyslių, pažintinės veiklos sutrikimų, depresijos ir kitų ligų formavimąsi, gerinti gyvenimo kokybę ir funkcinį pajėgumą, mažinti priešlaikinį mirtingumą.
Vitaminas D ir jo šaltiniai
Vitaminas D yra grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų. Svarbiausios – ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3). Biologiškai aktyviausia vitamino D forma yra kalcitriolis.
Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną tarp 10 ir 15 val. bent du kartus per savaitę (Vidurio ir Šiaurės Europos šalyse saulės spindulių kritimo kampas ir oro sąlygos, palankios vitamino D gamybai dažniausiai būna tik vasaros mėnesiais).
Vitamino D gauname ir su maistu: žuvų taukais, riebia žuvimi, kiaušinio tryniu, mėsa, pienu ir kt.
Pasaulinė praktika rodo, kad efektyviausi rezultatai pasiekiami profilaktiškai vartojant vitaminą D3. Jo normos Centrinės Europos gyventojams: suaugusiems – 800–2000 TV per dieną, nutukę ir vyresnio amžiaus žmonės turėtų gauti 1600–4000 TV per dieną. Esant vitamino D nepakankamumui, skiriamos gydomosios vitamino D3 dozės. Sergant lėtine inkstų, prieskydinių liaukų liga, rachitu ar kaulų minkštėjimu rekomenduojami vitamino D analogai.
Verta žinoti
Labiausiai išsitirti vitamino (25 (OH) D atsargas reikėtų mažai gaunantiesiems saulės, nėščiosioms, nutukusiems, sergantiesiems inkstų, kaulų, žarnyno, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, cukriniu diabetu, turintiems aukštą arterinį kraujospūdį, vartojantiems įvairius vaistus, esant vitamino D trūkumo požymių, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
