Mano mokama būsto paskola – 400 eurų (mokėsiu 35 metus), komunaliniai – iki 100 eurų, automobilį pirkau iš santaupų, kurui išleidžiu apie 200 eurų.
Maistui labai netaupau, išleidžiu apie 300 eurų, visoms mano užgaidoms dar lieka apie 500 eurų, manau, kad tai yra pakankamas atlyginimas gyvenant vienam Vilniuje, jeigu draugė uždirbs bent 800 eurų (kas, mano manymu, žmogui mokančiam anglų kalbą ir turinčiam galvą Vilniuje yra paprasta).
Šeimos biudžetas padidės, o išlaidos – nelabai... Mano draugų rate žmonės uždirba įvairiausius atlyginimus, bet nepažįstu nė vieno, uždirbančio mažiau nei 900 eurų. Manau, kad didžiausia problema ta, kad žmonės nori viską gauti... Gauti atlyginimą, o ne užsidirbti. Gauti minimumą, kad ir koks jis bebūtų, yra kvaila svajonė... Kažką gauti yra iš principo neteisingas požiūris, reikia norėti užsidirbti, parodyti, kad kažką moki, sugebi arba bandai stengtis, mokaisi...
Yra daug pavyzdžių, kai žmonės nuo 500 iki 1000 eurų pakyla per 2 metus, tačiau jums reikia visko dabar, o jūs pabandykit susikaupti ir padirbėti... Skatinantiems emigruoti ir šmeižiantiems Lietuvą linkiu džiaugsmo, sveikatos ir stiprybės svajonių šalyse. Kuo mažiau jūsų čia bus, tuo daugiau vietos ir ramybės Lietuvoje bus!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ne paslaptis, kad gyvenimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose skiriasi – kitokios ne tik būsto nuomos ar automobilio stovėjimo kainos, bet ir atlyginimai. Kol vienų istorijose minimi 1700 eurų ar „2400 eurų „į rankas“ Vilniuje, kitiems tokie skaičiai atrodo nepasiekiama svajonė. O jums?
Parodykite savo realybę ir be pagražinimų aprašykite savo patyrimus – kiek uždirbate jūs, kokia suma mėnesiui reikalinga Lietuvoje?
Dviems iš Jūsų, nepabūgusiems atvirai papasakoti savo istorijos, padovanosime po dvi knygas – V. Diffenbaigh „Pakelti dangų“ ir C. Eriksson „Dingę“. Siųskite mintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami pilką mygtuką čia.