Alga? 450 eurų „ant popieriaus“. O kainos parduotuvėje tikrai tokios pačios kaip Vilniuje. Beje, „Lidlo“ pas mus taip pat nėra. Elektra, išlaidos už telefoną, internetą, kiti patarnavimai – tikrai ne pigesni negu Vilniuje, todėl kartais keista girdėti, kad Vilniuje gyventi brangiau.
Gal brangiau, jei reikia nuomotis būstą, o jei ne, tai išeina maždaug tiek pat, o kartais brangiau yra provincijoje. Pavyzdžiui, pas mus (mano gyvenamoje vietoje) nėra galimybės įsivesti pigesnio interneto.
Taigi, mielieji vilniečiai, nedejuokite, gaudami 750-800 eurų. Man tokia alga būtų svajonė. Esu kvalifikuota buhalterė, turiu patirties, moku anglų, rusų kalbas, dirbu kompiuteriu. Dirbu už 450 eurų (į rankas – 367 eurai). Kodėl? Todėl kad turime čia namus ir seną mamą, kurią reikia prižiūrėti, o man jau tuoj 52 metai. Kaip pragyvenu? Ogi vyras jau 15 metų „aria“ Anglijoje.
Reikia padėti Vilniaus Universitete studijuojančiai dukrai. Taupau viską. Atostogauju namie – jokių kelionių, jokių pramogų. Ir jokių santaupų. Linksma? Būtų linksma, jei nebūtų graudu...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ne paslaptis, kad gyvenimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose skiriasi – kitokios ne tik būsto nuomos ar automobilio stovėjimo kainos, bet ir atlyginimai. Kol vienų istorijose minimi 1700 eurų ar „2400 eurų „į rankas“ Vilniuje, kitiems tokie skaičiai atrodo nepasiekiama svajonė. O jums?
Parodykite savo realybę ir be pagražinimų aprašykite savo patyrimus – kiek uždirbate jūs, kokia suma mėnesiui reikalinga Lietuvoje?
Dviems iš Jūsų, nepabūgusiems atvirai papasakoti savo istorijos, padovanosime po dvi knygas – V. Diffenbaigh „Pakelti dangų“ ir C. Eriksson „Dingę“. Siųskite mintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami čia.