Pernai rudenį ji įgijo likviduojamos įmonės statusą, dabar varžytynėse parduodamas šios statybų bendrovės valdytas turtas. Tačiau „Skirnuvos“ bankrotas tuo nesibaigia.
Jo procedūras vykdančio administratoriaus prašymu Kauno apygardos teismas šios buvusios Alytaus statybų bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu.
Teismo nutartis jau įsiteisėjo, tad teismo įpareigojimu bankroto procedūrų administratorius įpareigotas patikrinti „Skirnuvos“ sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklai ir galėjusių turėti įtakos neatsiskaitymams su kreditoriais.
Tyčinis „Skirnuvos“ bankrotas atskleidė įtartinus jos vadovų sandorius, kuriuos išnagrinėjus buvusiems jos vadovams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Į bankrotą – per restruktūrizavimą
Alytaus statybų bendrovė „Skirnuva“ į bankrotą pradėjo žengti 2012-aisiais. Tuomet Kauno apygardos teisme maždaug dešimties atsiskaitymų nesulaukiančių įmonių iniciatyva turėjo būti nagrinėjama byla dėl bankroto šiai statybų bendrovei iškėlimo.
Tačiau „Skirnuvai“ bankroto pavyko išvengti teismui patenkinus jos pačios prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą – susidariusias skolas grąžinti per teismo patvirtintą planą.
2014-ųjų rudenį vykusiame restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkime nepatvirtinta bendrovės veiklos ataskaita dėl restruktūrizavimo plano vykdymo, nes „Skirnuva“ nepaisė prisiimtų įsipareigojimų mokėti nustatyto dydžio palūkanas bankrutuojančiam bankui „Snoras“.
Teismo paskirta restruktūrizavimo procedūrų administratorė – Kauno bendrovė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras kreditorių įpareigota kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo „Skirnuvai“.
Tai inicijavo pagrindinis šios statybų bendrovės kreditorius – bankrutuojantis „Snoras“, kuriam priklausė daugiau kaip pusė visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų „Skirnuvai“, o jie sudarė per 6 mln. eurų.
Kauno apygardos teismas restruktūrizavimo bylą Alytaus statybų bendrovei nutraukė.
Tad nutraukus restruktūrizavimo bylą bendrovei nebeliko teisinio suvaržymo norintiesiems susigrąžinti skolas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Skirnuvai“.
Jai iškelti bankroto bylą dėl susidariusių skolų į Kauno apygardos teismą kreipėsi ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 2015-ųjų gegužę šis teismas atsisakė „Skirnuvai“ iškelti bankroto bylą.
Tačiau panorusieji atgauti skolas tokią Kauno apygardos teismo nutartį skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
2015-ųjų birželio pabaigoje šis teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu, „Skirnuvai“ iškėlė bankroto bylą. Nustatyta, kad visų pradelstų įsipareigojimų dydis sudaro per 13 mln. eurų. Įvertinus, kad pusė į balansą įrašyto turto vertė beveik 6 mln. eurų, konstatuotas „Skirnuvos“ nemokumo faktas.
Bendrovė Kauno teismo nutartį dar skundė aukštesnės instancijos teismui, bet ir jame nepavyko pasiekti palankaus sprendimo.
Teismo paskirta administratorė Klaipėdos bendrovė „Pajūrio administratorių agentūra“ pradėjo vykdyti Alytaus statybų bendrovės bankroto procedūras.
Praėjusių metų rudenį jai suteiktas likviduojamos įmonės statusas, už beveik 3,5 mln. eurų pradėtas pardavinėti jai priklausantis turtas viešose varžytynėse.
Daugiausia „Skirnuvai“ priklausiusio nekilnojamojo turto parduodama Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, Kaniūkų kaime, taip pat verslo centras, vadinamasis stiklinis pastatas Alytuje, Naujojoje gatvėje, nebaigtos statybos butai Druskininkuose.
Pirmosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas, antrosios varžytynės, nedaug sumažinus parduodamų objektų kainą, kuri vis tiek siekia maždaug 3,5 mln. eurų, jau baigiasi.
Pinigai byrėjo į buvusių vadovų įmones
Šiandien akivaizdu, kad „Skirnuvos“ bankrotas įprastomis procedūromis nesibaigs.
Jas vykdanti administratorė „Pajūrio administratorių agentūra“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu šios statybų bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pagrindinis motyvas – nustatyta, kad buvę Alytaus statybų bendrovės vadovai siekė sumažinti įmonės turtą, taip apsunkintas atsiskaitymas su kreditoriais.
Prasidėjus finansiniams sunkumams „Skirnuvoje“, generaliniais direktoriais buvo Andrius Stasiukynas, po jo – Leonas Karpalavičius.
Bankroto procedūrų administratorius, kreipdamasis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad jie, atlikę nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, kai kurių įmonių atsiskaitymus su „Skirnuva“ atidėjo ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, priiminėjo sąmoningus sprendimus, kuriais bendrovės turtas galėjo būti pateiktas skoloms padengti, tačiau buvo galimai iššvaistytas ar sunaikintas.
Taip padaryta didelė turtinė žala „Skirnuvos“ kreditoriams ir valstybės biudžetui.
Antai 2008-ųjų balandžio viduryje „Skirnuva“ ir bendrovė „Transta“, atstovaujama direktoriaus L. Karpalavičiaus, pasirašė paskolos sutartį, kuria vadovaujantis „Transtai“ suteikta beveik 1,5 mln. eurų paskola. Sutartis pagrįsta tolesne bendra veikla su „Skirnuva“ siekiant įsigyti objektus ar vertybinius popierius.
Įdomiausia, kad paskola „Transtai“ suteikta be sugrąžinimo užtikrinimo ir be palūkanų.
Tačiau pati „Skirnuva“ ir šios sutarties sudarymo metu, ir vėliau bankams už paimtas paskolas mokėjo palūkanas. Nors „Transtos“ paskolos grąžinimo terminas suėjo 2010-ųjų balandžio viduryje, bendrovė jos negrąžino, paskola neatiduota iki šiol.
Buvusio „Skirnuvos“ generalinio direktoriaus L.Karpalavičiaus žmona Jūratė yra „Transtos“ akcininkė, pats L.Karpalavičius paskolos iš „Skirnuvos“ ėmimo laikotarpiu buvo „Transtos“ valdybos pirmininkas ir bendrovės direktorius.
„Skirnuva“ ir „Transta“ tuomet buvo tų pačių akcininkų – A. Stasiukyno, jo mamos Gražinos, L. Karpalavičiaus sūnaus Jono ir jų šeimos narių įmonės.
Kai „Skirnuvai“ vadovavo A. Stasiukynas, jos restruktūrizavimo laikotarpiu turėdamas 60 proc. norvegų įmonės „Solid Property AS“ akcijų šiai „Skirnuva“ suteikė stalių paslaugų daugiau kaip už 84 tūkst. eurų. Sutarties tarp šių įmonių nerasta, už paslaugas „Skirnuvai“ norvegų įmonė iki šiol neatsiskaitė.
Teiktos negalimos paslaugos, nurašinėtas turtas
Iki tapdamas „Skirnuvos“ generaliniu direktoriumi L. Karpalavičius šiai bendrovei teikė konsultavimo paslaugas. 2013-ųjų lapkričio pradžioje šios Alytaus statybų bendrovės generalinis direktorius A. Stasiukynas su L. Karpalavičiumi sudarė sutartį, kurioje numatyta, kad L. Karpalavičiaus teikiamos konsultavimo paslaugos pakels „Skirnuvos“ darbuotojų kvalifikaciją, bus išaiškinti šalies teisės aktų taikymo ypatumai. Sutartyje numatytos ir apmokėjimo sąlygos.
Už konsultavimo paslaugas L. Karpalavičiui pagal tris darbų perdavimo–priėmimo aktus sumokėta daugiau nei 85 tūkst. eurų, o prie šių aktų pridėti du jo verslo liudijimai.
Tik dabar, siekiant bankrotą „Skirnuvai“ pripažinti tyčiniu, paaiškėjo, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, L. Karpalavičiaus pateikti verslo liudijimai nesuteikė teisės teikti konsultavimo paslaugų.
Įdomiausia, kad L. Karpalavičius, jau būdamas „Skirnuvos“ generalinis direktorius, iš jos sąskaitos už savo konsultavimo paslaugas dar išsimokėjo per 16 tūkst. eurų.
Prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir net ją iškėlus „Skirnuvai“ generalinio direktoriaus L. Karpalavičiaus nurodymu buvo nurašomas tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas. Ypač ženklią dalį nurašytame turte sudarė didelės vertės turinčios transporto priemonės, statybinė technika, įranga, įrankiai. Viso nurašyto turto vertė – apie 1 mln. eurų.
Nė vienos nurašytos transporto priemonės ar statybinės technikos sunaikinimo dokumentų bankroto procedūrų administratoriams nepavyko rasti, pinigai už priduotą turtą į „Skirnuvos“ sąskaitą neįnešti.
Brangių transporto priemonių ir statybinės technikos nurašymui buvo sudaryta komisija iš tuometinių „Skirnuvos“ akcininkų.
Šiai statybų bendrovei nutraukus restruktūrizavimo bylą ir paaiškėjus, kad jau gresia bankrotas, jos generalinis direktorius L. Karpalavičius su jos akcininkais susijusiomis bendrovėmis ar su artimais asmenimis ėmė sudarinėti finansinių reikalavimų perleidimo sutartis.
Taip privačių ir valstybinių įstaigų, pavyzdžiui, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar Druskininkų savivaldybės administracijos, kelių šimtų tūkstančių eurų finansiniai reikalavimai perleisti už kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų.
Kaip sakė „Skirnuvos“ bankroto procedūras vykdančios „Pajūrio administratorių agentūros“ įgaliotas asmuo Leta Gečienė, visais šiais veiksmais buvo siekiama sumažinti buvusios statybų bendrovės turtą ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Tikrins penkerių metų sandorius iki bankroto
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, įmonei iškėlus bankroto bylą bankroto procedūrų administratorius patikrina sudarytus sandorius per trejus metus iki tokios bylos iškėlimo. L. Gečienės teigimu, „Skirnuvos“ per šį laikotarpį sudaryti sandoriai patikrinti, dėl kai kurių teisėtumo jau kreiptasi į Kauno apygardos teismą, jie pripažinti priešingais įmonės veiklos tikslams, tačiau Kauno teismo sprendimai apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Įžvelgus įtartinus buvusių „Skirnuvos“ vadovų sandorius šios įmonės nenaudai bankroto administratorius Kauno apygardos teismo paprašė jos bankrotą pripažinti tyčiniu.
Savo ruožtu L. Karpalavičius ir A. Stasiukynas į teismą kreipėsi su prašymais atmesti bankroto procedūrų administratoriaus norą pripažinti „Skirnuvos“ bankrotą tyčiniu. Buvę „Skirnuvos“ vadovai teismui aiškino neatlikę jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos bendrovei, jos interesams ar sąmoningai privedė iki bankroto.
Tačiau Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria „Skirnuvos“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ji šiuo metu įsiteisėjusi.
Teismas buvusios Alytaus statybų įmonės bankroto administratorių įpareigojo patikrinti „Skirnuvos“ sandorius, sudarytus per penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti teismui ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos atsiskaitymams su kreditoriais.
Teismas nusprendė apie tokią „Skirnuvos“ atžvilgiu priimtą nutartį pranešti prokuratūrai. Išnagrinėjus buvusių „Skirnuvos“ vadovų sudarytus sandorius šiems gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
