Jam užpildyti buvo skirta visa pamoka, kadangi vaikai blaškėsi dėl neaiškiai suformuluotų klausimų, jiems sunkiai sekėsi suvokti ir susigaudyti atsakymuose „visiškai nesutinku“, „nesutinku“, „sutinku“, „visiški sutinku“. Klausė manęs, kuo vienas nuo kito skiriasi šie atsakymai, jei jie tiesiog sutinka arba nesutinka su teiginiu ir tiek.
Na, o viso šito „prasmingo“ darbo kulminacija buvo vaiko atsakymas į 5 klausimą (matomas nuotraukoje) „Ar tu gyveni su savo tėvais?“. Mačiau, kaip vaikas blaškėsi, todėl priėjusi paklausiau, ar nereikėtų pagalbos. Jam papurčius galvą, nuėjau. Vėliau išvydau ir atsakymą. Paminėsiu tik tai, kad šio vaiko likimas tikrai nelepino, panašu, kad to pamiršti jam neleis ir dideli dėdės bei tetos, giliai įsitikinę šio klausimyno prasmingumu.
Sakau tiesiai šviesiai – aš nesuprantu šio klausimyno prasmės. Ar gali man kas nors logiškai ir įtikinamai atsakyti, kam visa tai? Pamenu, kad vos ne kiekvienais metais vis iškyla tokie klausimai ir atskrieja atsakymas: „Tai statistikai“. Kokiai statistikai?
Ar reikiamos instancijos neturi tikslių žinių, kiek mokinių gauna nemokamą maitinimą? Ar mokesčių inspekcija nemato, kiek yra dirbančių tėvų? Kokia prasmė klausti pas vaiką su kuo jis gyvena, jei vaiko teisėse yra užfiksuoti visi faktai apie globą? Ar gal jūs padovanosite kiekvienam vaikui po enciklopediją, jei jis kryželiu pažymėjo atsakymą „Ne“ (nes jis jos neturi)? O gal po muzikos instrumentą, nes juk atrodo taip svarbu jums sužinoti, ar bent kokį jį vaikas turi namuose? Ir kur vėliau tie surinkti duomenys yra naudojami?
Jei yra duodama užduotis, ji turi turėti prasmę. Tai kur viso šito prasmė?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Nacionalinį egzaminų centrą. Žemiau – Eglės Melnikės, Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus metodininkės komentaras:
„Lietuva siekia, kad kiekviena mokykla būtų gera, kad kiekvienam vaikui būtų užtikrintos lygios galimybės, kad mokinių įgyjamas išsilavinimas mokykloje nepriklausytų nuo to, iš kokios socialinės aplinkos mokinys atėjo. Neseniai pasirodžiusiame DELFI aktualijų žurnalistės Rūtos Pukenės straipsnyje „Lietuvos atskirties grimasos: mokyklos ne padeda, o paskandina dar giliau“, rašoma: „Lietuvos mokyklos, užuot išlyginusios vaikų iš skirtingų socialinių aplinkų skirtumus, juos tik pagilina, paaiškėjo atidžiau pažvelgus į tarptautinių tyrimų rezultatus“. Spręsti ugdymo kokybės mokykloje, kaip ir konkretaus žmogaus sveikatos problemas galima tik tada, kai jos aiškiai identifikuotos.
Mokytojos klausimai rodo, kad švietimo sistemoje tikrai per mažai dėmesio skiriama profesionaliam švietimo bendruomenės ir visos visuomenės informavimui, aiškesniam susitarimui dėl ugdymo tikslų, rezultatų, jų vertinimo, informacijos panaudojimo, pagalbos mokiniui teikimo. Visų pirma norime pabrėžti, jog mokinių pasiekimų testai ir mokinio klausimynai yra visiškai skirtingi įrankiai ir jų paskirtis skiriasi.
Mokinių mokymosi pasiekimų (skaitymo, matematikos ir pan.) vertinimui yra naudojami testai. Kiekvienas vaikas, atlikęs testus, gauna savo testų rezultatų ataskaitą.
Mokinio klausimynas yra papildomas tyrimo įrankis, kurį gali pasirinkti taikyti mokyklos ir savivaldybės. Jis skirtas tiksliau ir visapusiškiau įvertinti ugdymo kokybę mokyklose ir savivaldybėse.
Šiuo įrankiu gauti duomenys sudaro galimybes detaliau įsivertinti įvairius ugdymo aplinkos ir kokybės veiksnius. Ugdymo kokybė suprantama plačiau, ne tik kaip akademiniai mokinių mokymosi pasiekimai – labai svarbūs rodikliai yra mokyklos klimatas, mokinių savijauta mokykloje, mokyklos sukuriama pridėtinė vertė ir kt. Mokykla gauna tik apibendrintus visos mokyklos rezultatus ir jokiu būdu nėra pateikiami atskiro vaiko atsakymai.
Mokytojos nufotografuotas ir kiti minimi klausimai yra skirti būtent mokyklos sukuriamos pridėtinės vertės apskaičiavimui. Vykdant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus yra naudojama įvairiose šalyse taikoma pridėtinės vertės apskaičiavimo metodika, kurios metu apskaičiuojama vadinamoji kontekstinė pridėtinė vertė – tai yra mokyklos darbas vertinamas atsižvelgiant į toje mokykloje besimokančiųjų mokinių socialinį-ekonominį kontekstą (SEK).
Mokyklų darbo sąlygos šiuo aspektu yra nevienodos – dauguma suprantame, kad su mokiniais iš aukštesnio socialinio-ekonominio statuso šeimų (palankesnio SEK) dažnai dirbti yra lengviau, nei su mokiniais iš prastesnės aplinkos. Iššūkiai mokykloms, kuriose yra daug mokinių iš nepalankaus mokymuisi SEK, kur namuose stokojama mokymosi išteklių, resursų, yra visiškai kitokie, negu toms mokykloms, kurių mokinių SEK aukštas.
Atkreiptume dėmesį ir į savivaldos vaidmenį informuojant savo švietimo bendruomenę, viešinant, tariantis dėl vykdomų veiklų ir pan.
Jeigu kyla klausimai dėl vieno ar kito darbo ar veiklos paskirties, mokytojai tikrai gali pasikalbėti su mokyklos vadovybe ar net savivaldybės atstovais ir išsiaiškinti, kokiu tikslu yra vykdoma viena ar kita veikla, kam ir kaip planuojama panaudoti surinktą informaciją, koks tikslas, paskirtis ir pan.
Nežinome, ar ši mokytoja dirba mokykloje, kuri pati pasirašė sutartį dėl Nacionalinio pasiekimų patikrinimo vykdymo, ar patikrinimo įgyvendinimą organizuoja savivaldybė. Sprendimą dalyvauti nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime priima mokyklos steigėjas arba pati mokykla. Apsisprendusi dalyvauti NMPP mokykla (arba savivaldybė) turi užpildyti specialią paraišką ir pateikti ją Nacionaliniam egzaminų centrui, kurios pagrindu pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Rengdamas paraišką ir pasirašydamas sutartį mokyklos steigėjas numato tikslus (kodėl tai daro), kaip tai darys, kam ir kaip numato panaudoti rezultatus ir pan. (yra pildoma speciali forma). Taigi Nacionalinis egzaminų centras šiuo atveju yra labiau kaip pagalbininkas – parengia instrumentus ir padeda mokykloms apdoroti įvairius duomenis. Tačiau tikslą, duomenų analizės ir panaudojimo galimybes turi numatyti pati mokykla (savivaldybė). Labai tikimės, kad vykdomas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas bus kaip katalizatorius dar aktyvesniam savivaldos įsitraukimui siekiant aukštesnės ugdymo kokybės ir mokinių mokymosi pažangos, komunikavimo su švietimo bendruomene didinimui.
Dar vienas svarbus dalykas, į kurį norėtume atkreipti dėmesį, yra etika. Mokytoja, nufotografuodama ir paviešindama mokinio (nors jo tapatybė ir nematoma) atsakymą, visgi tam tikra prasme paviešina konfidencialią tyrimo medžiagą. Išlaikant mokinio tapatybės konfidencialumą, mokinių klausimynams ir testams yra naudojami automatiškai sugeneruoti mokinių kodai. Mokiniams pildant klausimyną mokytojai neturėtų stebėti, skaityti, ką žymi mokiniai, mokiniai turi jaustis saugūs ir atsakinėdami pateikti savo nuomonę – juk tik taip galima tikėtis surinkti nešališką, kiek įmanoma labiau realybę atspindinčią informaciją.
Užpildžius klausimynus, jie turi būti iškart surenkami, sudedami į vokus ir gražinami į Nacionalinį egzaminų centrą, kur užkoduoti mokinių klausimynai yra apdorojami. Mokykla gauna tik apibendrintus visos mokyklos rezultatus ir jokiu būdu nėra pateikiami atskiro vaiko atsakymai. Klausimų pavyzdžiai yra laisvai prieinami pasižiūrėjimui – pateikti Nacionalinio egzaminų centro tinklapyje (Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime naudojami mokinių klausimynai sudaryti remiantis klausimynais, kurie naudojami nacionaliniuose mokinių pasiekimų tyrimuose. Mokinio klausimynų klausimai parengti pagal mokinių pasiekimų tyrimuose, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose, naudojamas metodikas).
Taip, klausimai apie mokinio šeimos padėtį yra jautrūs, bet jie skirti ne tam, kad būtų nustatyta, ką mokinys turi ar ko neturi. Jų paskirtis yra suteikti mokyklai kuo išsamesnę informaciją apie tai, kaip ir ar mokyklai pasiseka užtikrinti ugdymo kokybę visiems vaikams bei pasilyginti su kitomis mokyklomis, kuriose mokosi mokiniai iš panašaus SEK. Juk jei kitoms mokykloms pavyksta, pavyzdžiui, pasiekti aukštesnių rezultatų, gal kažką pakeitusi mokykla taip pat dar daugiau padės savo mokiniams.
Platesnė informacija apie nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą pateikiama Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje – http://nec.lt
Informacija apie nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime naudojamus vertinimo įrankius informaciniame leidinyje „Švietimo Naujienos“:
Diagnostinių ir standartizuotų testų duomenų panaudojimas gerinant mokinių pasiekimus („Švietimo Naujienos“ 2017 m. Nr. 3, 18 psl.)
Ankstyvasis diagnostinis vertinimas – esminė prielaida mokymosi nesėkmių prevencijai - Informacija apie ankstyvąjį diagnostinį vertinimą – informaciniame leidinyje „Švietimo Naujienos“ 2016 m. Nr. 2 (leidinio priedas „Švietimo panorama“)
„Standartizuoti testai – profilaktinių sveikatos tikrinimų atitikmuo švietime“ (informacinis leidinys „Švietimo Naujienos“ 2015 m. Nr. 4 (leidinio priedas „Švietimo panorama“)
„Standartizuoti testai – profilaktinių sveikatos tikrinimų atitikmuo švietime. Kokias ataskaitas gauna mokiniai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklos?“ (informacinis leidinys „Švietimo Naujienos“ 2015 m. Nr. 5 (specialus leidinio priedas)
Video medžiaga apie nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime naudojamus vertinimo įrankius:
Ką reikia žinoti apie Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą? Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pristatymas Mokytojo TV.
VIDEO: Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Apie tai, kad šis klausimynas yra nustebinęs tėvus, DELFI rašė ir anksčiau. Tąkart Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad tėvai turėtų ne kritikuoti, o palaikyti klausimynų idėją – plačiau apie tai galite perskaityti čia.