Tai liudija ir komentarai po viešai paskelbtu vaizdo įrašu feisbuke. „Išeini žmogus į darbą ir nežinai, ką rasi, kai grįši namo, ar iš vis ką nors rasi. Siaubas“, – komentavo internautė Liveta.
Kalbinti specialistai tikina: problema gana gaji, tačiau nuo panašių į vaizdo įraše užfiksuotus asmenis apsisaugoti nėra misija neįmanoma.
Vieni iš nusikaltėlių – jaunuoliai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Remigijus Merkevičius sako, kad nusikaltėlių, vykdančių įsilaužimus į gyvenamąsias patalpas, portretas gali būti įvairus.
„Brangų turtą kėsintis vogti gali ir gerai organizuotų gaujų verslas, su išankstiniu sekimu, žmonių, patalpos stebėjimu. Tai gali būti ir labai spontaniškas nusikaltimas pamačius per langą padėtą brangų, bet greitai parduodamą daiktą: telefoną, kompiuterį, piniginę.
Gali būti, kad tokį nusikaltimą padaro žmonės, kurie nemato to daikto, bet supranta, kad patekimas į patalpą yra neapribotas: į tas patalpas patekti ir iš jų pasišalinti galima staigiai ir pabandymo būdu bandyti įsilaužti – galbūt ką nors ras.
Tokius nusikaltimus dar daro žmonės, kuriems truks plyš reikia pinigų, pavyzdžiui, tie, kuriems reikia pastoviai svaigintis. Jiems tiesiog būtina pinigų suma, už kurią gali nusipirkti svaigalų“, – pasakoja R. Merkevičius.
Visuomenės pasipiktinimą sukėlusiame vaizdo kameros įraše užfiksuoti du jaunuoliai, tariamai vykdantys nusikalstamą veiką. Pašnekovas sako, kad jaunų žmonių vykdomi nusikaltimai nėra vienetiniai ir įžvelgia dėsningumą.
„Tokio amžiaus jaunuolių nusikaltimai gali būti labai dėsningi. Kaip jauniems vyrukams prasimanyti pinigų? Arba dirbti, arba iš tėvų imti, arba vogti svetimus daiktus. Labai didelė tikimybė, kad tai bus jaunuoliai, kurie nedirba ir jų socialinė aplinka greičiausiai yra tokia, kad tų pinigų jiems trūksta“, – sako Vilniaus universiteto docentas.
Jo teigimu į nusikaltimus linkusiems jaunuoliams belieka tik vogti, nes sudėtingesnių nusikaltimų vykdyti negali dėl savo jauno amžiaus.
„Natūralu, kad tai yra toks amžius, kada norėdamas prasimanyti pinigų ir nematydamas kito būdo, žmogus ima vogti, nes tai yra amžius, kada padaryti sukčiavimą yra sunkiau, nes tam reikia naudoti apgaulę, reikia gyvenimiškos patirties. Plėšti tokie žmonės taip pat gali, nes turi fizinę galią. Aš sakyčiau, kad tokia nusikaltimų rūšis yra dėsninga“, – aiškina R. Merkevičius
Docentas sako, kad visuomenėje didelį atgarsį sukėlusio tariamo nusikaltimo negalima vadinti organizuotu, tačiau tai nėra ir spontaniškas veiksmas: jaunuoliai, anot R. Merkevičiaus, tikriausiai specialiai ieškojo ką pavogti.
„Tai yra tiesiog kažkoks vidurkis tarp organizuoto ir spontaniško nusikaltimo. Matyt jie bando pirmą, antrą, trečią objektus ir ieško kur paklius. Jų užduotis yra paimti tam tikrą daiktą ar pinigus nesvarbu iš kur“, – kalba R. Merkevičius.
Jis taip pat sako, kad panašius nusikaltimus pareigūnams ištirti – didelis iššūkis. Anot docento, pėdsakų, pagal kuriuos galima susekti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį, rasti sudėtinga.
„Taip pat tokių nusikaltimų paprastai niekas nemato ir jie padaromi gana greitai, nepastebint kitiems, – tęsia R. Merkevičius. – Ištyrimas yra dar sunkus todėl, nes visuomenė linkusi tokius nusikaltimus toleruoti. Pavogta pinigų suma dažniausiai nebūna tokia reikšminga, kad policijos pajėgos rodytų labai didelę iniciatyvą tokiam nusikaltimui ištirti. Dėl to labai daug būdų kaip pavogtą daiktą realizuoti. Nuo pat pradžios iki pat pabaigos pavogtą daiktą rasti ir jį susieti su nusikaltimą padariusiu asmeniu yra labai sudėtinga“, – aiškina docentas.
Būta atvejų, kada įsilaužia šeimininkui miegant
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius sako, kad dažnai jauni žmonės ryžtasi vogti vedini priklausomybių.
Jauni žmonės, atliekantys įsilaužimus į butus ir namus, dažniausiai serga priklausomybėmis nuo psichotropinių medžiagų. Jie vagia ypač tais momentais, kada neturi pinigų narkotikams, kada neturi iš kur gauti pinigų ir jaučia abstinencijos požymius. Jie pakankamai lengvai ir neapgalvotai ryžtasi vagystėms ten, kur mažiausiai jaučia „stebėjimo efektą“, – pasakoja P. Radvilavičius.
Pašnekovas tikina: norint apsisaugoti nuo panašių vagysčių, ypač svarbu sukurti įspūdį, jog gyvenamosios patalpos ir jų aplinka yra apsaugotos, nuolat tvarkomos: „Taikinį jie dažnai renkasi jeigu mato nuošalesnę vietą, požymius, kad vieta yra mažiau sutvarkyta, apleista, kad gyventojai skiria mažesnį dėmesį turto apsaugai.“
„Jie patenka į vidų atstūmus, išlaužus duris, ar lango rėmus. Dažniausiai tai butai, kurie yra pirmame arba antrame aukštuose, labai retai jie pakyla aukščiau. Renkasi objektą, į kurį lengviau patekti: pamatę pravirą langą, orlaidę, pamatę atviras balkono duris jie braunasi į vidų. Jie, priešingai nei profesionalūs vagys, visiškai nestebi namų šeimininkų įpročių, kada jų nėra namuose“, – apie būdus, kaip vagys patenka į patalpas, pasakoja P. Radvilavičius.
„Mes turėjome kelis atvejus, kada gyvenamosios patalpos buvo apvogtos šeimininkams esant viduje, – kalba pašnekovas. – Pavyzdžiui, gyvenamajame name šeimininkai miegojo antrame aukšte, o apačioje darbavosi spontaniškai įsibrovęs žmogus.“
Tačiau P. Radvilavičius sako, kad vagys nebūtinai pasirenka būstus, kurie atrodo kaip apleisti. Anot jo, gali nukentėti ir prabangiau atrodančių butų ar namų savininkai.
„Yra stengiamasi iš išorinių apdailos ir apsaugos požymių įvertinti galimo laimikio dydį. Yra bendrai stebima apdaila, jei pirmam aukšte pro langą įmanoma pamatyti buto vidų, tai stengiamasi padaryti. Yra įvertinama net tai, kaip įrengtas balkonas, kokios yra užuolaidos. Visa tai sulyginama su tuo, kaip lengva patekti į vidų“, – pasakoja Vilniaus VPK specialistas.
Pavojingiausių mikrorajonų statistika nebevedama
Prakalbus apie tai, kokiuose Vilniaus miesto mikrorajonuose gyvenantys turėtų susirūpinti, pašnekovas sako, kad nusikaltimų statistika pagal seniūnijas nėra vedama jau kelerius metus.
„Nors dabar statistika nebevedama, negaliu išskirti tokio mikrorajono, kuriame dažniausiai vagiama. Apie Pilaitę galiu pakomentuoti, kad, kalbant tiek apie vagystes iš butų, tiek kitus nusikaltimus, tai visuomet buvo vienas saugiausių rajonų. Tik dar kartą prabrėžiu, kad saugiausių ir nesaugiausių seniūnijų, ypač pagal nusikaltimų pobūdį, analizės jau nebėra daromos“, – sako P. Radvilavičius.
Nors šių metų statistikos apie nusikaltimus pagal seniūnijas rasti neįmanoma, internete yra kelių metų senumo informacijos. Kurgyvenu.lt duomenimis, 2015 m. Vilniaus mieste tūkstančiui žmonių teko apie 1,4 vagystė iš gyvenamųjų patalpų.
Remiantis minėtame portale nurodytais skaičiais, atsargiausi turėtų būti gyvenantys Naujamiestyje, ten 2015-aisiais įvykdytos 2,49 vagystės iš gyvenamųjų patalpų tūkstančiui žmonių, Žvėryne (2,16/1000) ir Antakalnyje (2,1/1000).
Internetinio puslapio duomenimis, 2015-aisiais saugiausi buvo Vilniaus šiaurės vakaruose esantys rajonai: Justiniškės, Pašilaičiai, Karoliniškės, mat ten nusikaltimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. žmonių, atitinkamai buvo 0,43, 0,45 ir 0,73.
Visuose kituose sostinės rajonuose šis rodiklis 2015-aisiais svyravo apie Vilniaus miesto vidurkį.
