Būdama rūpestinga draugė, nepalikdavau klausiančių be atsakymų, o šiandien nusprendžiau ir čia su Jumis pasidalinti keliais savo praktiniais pastebėjimais. Galbūt ir Jūs šiandien ieškote darbo, ir tai gali būti Jums naudinga. Tad malonaus skaitymo!
1. Stenkitės būti geros nuotaikos, net jei tai ir 15-as Jūsų darbo pokalbis.
Dirbdama sutikau ne vieną surūgusį, apatišką, susierzinimo manimi bei atrankų procesu neslepiantį kandidatą. Turbūt nujaučiate, kad tokie kandidatai turėjo mažiau šansų patekti į kitus atrankos etapus.
Puikiai suprantu, kokie varginantys gali tapti darbo pokalbiai, tą patį pasakojant jau penktam iš eilės konsultantui, tačiau kaip pasakė kažkoks protingas žmogus, ieškoti darbo irgi yra darbas.
Pasistenkite į kiekvieną pokalbį žiūrėti kaip į galimybę išmokti ir sužinoti kažką naujo, mokytis reprezentuoti save, tobulinti savo kalbėjimo įgūdžius ir pan., galiausiai, kaip į galimybę pabendrauti su nauju, įdomiu žmogumi.
Prisiminkite, jei Jums pačiam nuobodu apie save pasakoti, nesitikėkite, kad kažkam bus įdomu viso to klausytis.
Praėjus pokalbiui, paklauskite savęs, ką dariau gerai, kas leido man atsiskleisti, ko išmokau ir ką kitą kartą galėčiau daryti kitaip.
2. Jaudintis yra normalu ir natūralu.
Didelė dalis kandidatų sako, kad būtent jaudulys prieš darbo pokalbį ir pokalbio metu trukdė jiems būti savimi, neleido atsipalaiduoti bei atsiskleisti iš geriausios pusės. Dažnai prieš pokalbį užvaldo negatyvios mintys, pasitikėjimas savimi stebuklingai išgaruoja, palikdamas mintis apie tai, kad „turbūt esu netinkamas šiam darbui“. Kartu gąsdina nežinomybė – kaip vyks pokalbis, ko manęs klaus, ar sugebėsiu atsakyti?
Siekiant sau padėti, pagalvokite apie tai, jog į darbo pokalbius nekviečia netinkamų kandidatų. Jei Jūsų CV buvo atrinktas iš gausos kitų gyvenimo aprašymų, jei Jus kviečia į susitikimą, tai reiškia, jog esate realus pretendentas užimti tą poziciją, į kurią aplikuojate. Be to, jaudintis per darbo pokalbį yra visiškai natūralu.
Dažnai prieš itin reikšmingas atrankas jaudinasi ir patys jas vykdantys asmenys. Jūsų jaudulys rodo tai, kad rimtai žiūrite į darbo paieškos procesą, Jums yra svarbi pozicija į kurią pretenduojate, Jums rūpi tai, kokią nuomonę apie Jus susidarys pašnekovas.
Jei visgi jaučiate, kad nerimas, stresas, jaudulys yra labai stiprūs – parepetuokite, suvaidinkite interviu. Namie prieš veidrodį, su geriausiu draugu ar mama, nesvarbu. Net pokalbio modeliavimas mintyse, savo galvoje padės sumažinti įtampą. Įsivaizduokite, patį blogiausią galimą pokalbį ir jo rezultatą... Ne taip jau ir baisu, tiesa?
Prisiminkite, Jūs esate toks pat pokalbio dalyvis, kaip ir Jus klausinėjantis asmuo, renkasi ne tik Jus, Jūs taip pat renkatės. Be to, būtent Jūs kontroliuojate, kokią informaciją apie save pateikiate, į kokius klausimus ir kaip atsakote. Jei pajautėte, jog Jums užduodami Jus žeidžiantys klausimai, visada galite sau leisti į juos neatsakyti arba nutraukti pokalbį. Tad tam, kad streso būtų mažiau, drąsiai galite save laikyti situacijos šeimininku.
3. Neikite į darbo pokalbį nepasiruošęs.
Dirbant personalo atrankų įmonėje esu sutikusi ne vieną kandidatą, kuris atėjęs į darbo pokalbį, nelabai orientavosi, kur jis, į kokią įmonę ar poziciją pretenduoja. O tai švelniai tariant, įspūdžio nedaro. Kiekvienam darbdaviui norisi žinoti, kad kandidatas susidomėjęs būtent jo įmone, kad jam artima šios įmonės veikla/produktas/požiūris į klientą/požiūris į darbuotoją, etc.
Surinkite kuo daugiau informacijos apie įmonę, gerai pagalvokite apie poziciją, į kurią pretenduojate, pademonstruokite, koks motyvuotas ir atsakingas esate.
Surinkus informaciją apie įmonę ir/ar darbo pobūdį, Jums bus gana paprasta nuspręsti, kokią aprangą pasirinkti darbo pokalbiui ir kas labiausiai atitinka įmonės dress code (juk turbūt vienaip rengtumėtės eidamas į pokalbį į reklamos agentūrą, ir visiškai kitaip, į teisininkų kontorą). Jei abejojate, geriau atrodyti oficialiau.
Atvykite tiksliai Jums paskirtu laiku. Atvykti daug anksčiau yra toks pat blogas tonas, kaip ir vėlavimas. Žmogus, vedantis pokalbius, prieš tai gali turėti pokalbius su kitais kandidatais ar dirbti kitus jam svarbius darbus. Atėjęs anksčiau galite tiesiog sutrukdyti ir suerzinti savo pašnekovą, o tokios pokalbio pradžios geriau išvengti.
4. Privalote žinoti, kas parašyta Jūsų CV.
Prieš pokalbį dar kartą peržiūrėkite savo gyvenimo aprašymą, būkite pasiruošęs paaiškinti, papildyti informaciją, kurią ten pateikėte. Nepykite, jei konsultantas klaus informacijos, kuri ir taip aiškiai atsispindi CV. Jei pašnekovui užtektų tik to, kas yra parašyta, Jūsų niekas nebūtų kvietęs.
5. Į pašnekovo klausimus atsakinėkite konstruktyviai.
Nepasakokite ilgų pasakojimų. Vargu, ar konsultantas turi laiko ir noro klausytis visos Jūsų gyvenimo istorijos, kad ir kokia ji įdomi bebūtų. Atsakymai „Taip“ arba „Ne“ taip pat neįtikina. Pasistenkite, kad pokalbis vyktų sklandžiai, natūraliai ir primintų tikrą, realų pokalbį, o ne tardymą. Po kelių tokių taip/ne/nežinau atsakymų, antrajam pokalbio dalyviui gali išvis dingti noras kažko Jūsų klausti, o tai tikrai ne Jūsų tikslas.
Būkite pasiruošęs ir nepatogiems, provokuojantiems klausimams. Tokie klausimai užduodami ne todėl, kad konsultantas blogas žmogus. Tai tik būdas geriau Jus pažinti, pamatyti Jus realų, o ne „fasadinę“ Jūsų pusę, numatyti Jūsų elgesį stresinėse situacijose. Nepereikite į gynybą ar puolimą, stenkitės suvaldyti savo emocijas.
Geriausia reakcija į patį sukčiausią klausimą yra nuoširdumas.
Dar keletas patarimų bei įžvalgų apie tai, kaip galima pasiruošti darbo pokalbiui ir kaip elgtis jo metu.
Atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą
Turbūt kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs apie kūno kalbos svarbą komunikacijos procese. Tad atkreipti dėmesį į kelis neverbalinės kalbos elementus, gali būti labai naudinga.
• Prisiminkite, kad esate stebimi nuo pat pirmos sekundės, kai tik pravėrėte duris. Nepulkite taisytis makiažo, šukuoti plaukų ar nervingai taisytis kaklaraiščio, šiuos pasiruošimus turėjote atlikti prieš ateinant.
• Rankos paspaudimas turi būti trumpas, tačiau pakankamai tvirtas ir užtikrintas. Sveikindamiesi nepamirškite žvelgti pašnekovui į akis bei nusišypsoti. Nepaduokite suglebusios rankos, tokią ranką ypač nemalonu spausti ir tai gali būti įvertinta, kaip nepasitikėjimo savimi ženklas. Taip pat nereikia pašnekovo rankos spausti iš visų jėgų, ilgai kratyti jos ore. Neutralaus pasisveikinimo metu abiejų pašnekovų delnai yra lygiagrečiai vertikalioje pozicijoje, tokį delną ir stenkitės paduoti. Jūsų delnas neturėtų atsidurti virš ar po pašnekovo delnu, tai taip pat gali sukelti nereikalingų minčių apie Jūsų pernelyg stiprų ar per menką pasitikėjimą savimi.
• Bendra laikysena – tiek stovint, tiek sėdint stenkitės ištiesti nugarą, nesusigūžti, nesikūprinti. Vien tokia laikysena leidžia jaustis ir atrodyti tvirčiau, giliau bei ramiau kvėpuoti. Taip pat nekryžiuokite rankų ties krūtine. Atsisėdus, kėdėje pasistenkite įsitaisyti patogiai, taip bus lengviau susikoncentruoti į pokalbį ir jo turinį. Nederėtų sėdėti ant paties kėdės krašto, sūpuotis kėdėje ar „išsidrėbti“ arogantiškoje pozoje. Taip pat stenkitės pokalbio metu nesikasyti, nuolat nesitaisyti plaukų ar aprangos detalių, visą tai konsultantas ar darbdavys gali (sąmoningai ar nesąmoningai) interpretuoti, kaip nerimo, nepasitikėjimo savimi ar sakomais žodžiais, abejingumo ženklus.
• Palaikykite akių kontaktą, bet nespoksokite be saiko. Jei Jus kalbina keletas pašnekovų, nepamirškite karts nuo karto pažiūrėti kiekvienam pašnekovui į akis.
• Balso tonas, tembras, tempas – kalbėkite ramiai, aiškiai, dalykiškai (kad ir koks malonus pasirodytų pokalbį vedantis žmogus, visgi Jūs esate dalykiniame susitikime), stenkitės perdaug nedemonstruoti emocijų, ypač neigiamų.
Noriu pabrėžti, jog nereikia savęs apkrauti mintimis apie tai, kokį signalą pašnekovui siunčia kiekvienas Jūsų gestas. Taip galite sau padaryti meškos paslaugą – pradėti elgtis nenatūraliai, dar labiau susikaustyti ar susierzinti. Nevaidinkite kažko kito, būkite savimi, natūralumas ir nuoširdumas visada paperka. Juk pasikalbėti susitiko du žmonės, o ne robotai.
Neminėkite bloguoju buvusio ar esamo darbdavio
Neabejotinai pokalbio metu Jūsų klaus apie priežastis, dėl kurių keitėte ar norite pakeisti darbą. Kad ir kaip „mylėjote“ savo buvusį šefą, nereikia pašnekovui pasakoti apie visas Jūsų santykių peripetijas. „Jei jis taip atsiliepia apie buvusį vadovą, matyt, taip kalbės ir apie mane“, „Oho, koks negatyvus“, galvos potencialus Jūsų darbdavys. Pasakodami apie buvusius darbus, koncentruokitės į tai, kas susiję su Jumis – kas nebetenkino Jūsų, kaip darbuotojo, ko trūko, kad galėtumėte dirbti efektyviai ir tobulėtumėte, kokias darbines funkcijas norėtumėte atlikti, tačiau buvusiame darbe neturėjote galimybių ir pan.
Pirmo pokalbio metu ilgai neaptarinėkite atlyginimo, atostogų, kitų naudų ir pan. „Pinigai, tai vienintelis dalykas, kuris jam rūpi. Eis pas tą, kas tik pasiūlys daugiau“, gali pagalvoti Jūsų pašnekovas. Turbūt kiekvienas darbdavys tikisi rasti tokį komandos narį, kurį visų pirma domina darbo pobūdis, atliekamos funkcijos, atsakomybės, kuriam svarbu lojalumas įmonei, įsitraukimas į kolektyvą ir pan., o ne tik alga.
Jei piniginis klausimas išvis nebuvo aptartas, pabaigoje galite to paklausti. Juk gali pasirodyti, jog įmonės siūloma alga visiškai neatitinka Jūsų lūkesčių. Pasiruoškite ir tam, kad pirmiausiai Jūsų paklaus apie tai, kokio atlygio tikitės, taip nutinka gana dažnai. Prieš darbo pokalbį apsvarstykite galimą savo atsakymą. Galima įvardinti ne konkrečią sumą, bet tam tikrus rėžius bei palikti erdvės deryboms.
Pokalbio pabaiga
Didelė dalis kandidatų, norėdami pasirodyti aktyvūs ir suinteresuoti atranka bei pozicija, pabaigoje stengiasi žūtbūt užduoti keletą klausimų. Nepersistenkite! Klauskite tik išties Jums rūpimų ar svarbių, bet dar neaptartų klausimų. Jei neturite ko paklausti, ar viskas buvo aptarta, dirbtinai to daryti nereikia.
Pokalbio pabaigoje tiesiog padėkokite, to tikrai užtenka! Niekada neklauskite apie tai, kaip pasirodėte ar ką blogai padarėte/pasakėte pokalbio metu, tai gali sugadinti teigiamą įspūdį apie Jus, sukelti abejonių, ar buvote atviras, ar pakankamai pasitikite savimi ir pan.
Jei jums buvo atsakyta neigiamai, nesupykite.
Galbūt tai tikrai ne Jums skirta pozicija, tik konsultantas turi daugiau informacijos, tad jam lengviau tai įžvelgti. Galbūt po kurio laiko tas pats atrankų konsultantas ar potencialus darbdavys Jums pasiūlys kitą, daug labiau Jūsų patirtį ir lūkesčius atitinkančią poziciją.
Be to, dažnai kandidato nepriima į darbą ne todėl, kad jis per prastas, o todėl, kad jis yra per geras šiai pozicijai.
P.S. Niekada nemeluokite, tiesa vis tiek išaiškės.
Ir pabaigai keletas žodžių apie gyvenimo aprašymus:
Vienas blogiausių dalykų, tai betikslis CV siuntinėjimas arba siuntimas CV, net jei žinote, kad visiškai neatitinkate reikalavimų. Neerzinkit žmonių, kurie skaitys šimtus tokių CV „ne į temą“. Galbūt po savaitės atsiras darbo pasiūlymas, kuris idealiai atitiks Jūsų profesines kompetencijas, o konsultantas Jus prisimins, kaip „tą, visur siuntinėjantį savo CV“ ir iš inercijos paspaus delete klavišą.
Nedarykite „Copy Paste“, nedėkite į savo gyvenimo aprašymą šabloniškų frazių, rastų internete. Tik Jums atrodo, kad nieks nepastebės, jog ši puiki pastraipa parašyta ne Jūsų.
Jei paruošėte „Word“ formato failą, kuriame yra Jūsų kontaktai, paskutinės darbovietės pavadinimas ir pareigos, ir jau galvojate, kad tai gyvenimo aprašymas, turiu Jus nuvilti. Įdėkite pastangų, sukurkite informatyvų, savitą CV ir tai tikrai Jums atsipirks. Kiekvienas žmogus yra įdomus ir unikalus, turintis įvairiausių žinių bei įgūdžių, išsiskiriantis savo pomėgiais bei interesais. Pasistenkite, kad tai atsispindėtų Jūsų CV.
„Pasigooglinkite“ savo vardą. Juk niekada nežinote, ar būsimas darbdavys nesugalvos patyrinėti Jūsų profilio feisbuke.
Informacija iš www.koucingas.eu
