aA
„Negaliu nepasidalinti savo dukros, 4 klasės mokinės, matematikos testo uždaviniu“, – savo laiške rašė DELFI skaitytoja, nustebusi, kokią užduotį teko išspręsti jos atžalai. Leidinio nepatikslinusi moteris stebėjosi, ar tokius uždavinius reikia spręsti ir kitų valstybių mokiniams.
Matematikos uždavinys ketvirtokui. Foto / DELFI skaitytojas
© DELFI skaitytojas

Mama pasakojo nežinanti, kaip vaikui reikia paaiškinti užduoties sprendimo būdą.

„Kalbu apie ketvirtoką. Ar kitose šalyse tokio tipo ir su tokia uždavinio sąlygos formuluote yra tikrinamos vaikų žinios?“, – klausė mama.

Užduotyje klausiama, kiek sveria saldainiai – vaikui atsakymą reikia nustatyti pagal tris žemiau esančius paveikslėlius. Jį galite matyti žemiau:

Matematikos uždavinys ketvirtokui. Foto / DELFI skaitytojas
Matematikos uždavinys ketvirtokui. Foto / DELFI skaitytojas
© DELFI skaitytojas

Kaip paaiškino VU matematikas dr. Dainius Dzindzalieta, tai, ką matome aukščiau, – ne uždavinys, o galvosūkis.

„Matematikos užduotys nuo galvosūkių skiriasi tuo, kad matematikos užduotys privalo būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai. Šiuo atveju, užduoties sąlygą ketvirtokai turi susigalvoti patys, todėl tai yra tiesiog galvosūkis“, – nurodė D. Dzindzalieta.

„Jei kalbėtume apie šio galvosūkio sprendimą, atspėjus teisingą sąlygą, tai daugelis ketvirtokų šio uždavinio išspręsti negalėtų. Galbūt atspėti atsakymą ir nėra taip sunku, nes pradinėse klasėse vaikai žino tik sveikuosius skaičius, bet šiuo atveju reikia atlikti du veiksmus, norint gauti atsakymą. Pavyzdžiui, iš pradžių mokiniai gali pastebėti, jog bananai ir riešutai sveria tiek pat ir iš to gauti, jog riešutai sveria 3 kg, o saldainiai tada sveria 4 kg“, – komentare DELFI nurodė matematikas.

Jis stebėjosi, kad sąlyga neatitinka realybės ir kiek keistai atrodo ir bananų, riešutų ir saldainių svoris: „Pagal sąlygą 3 bananai ir nedidelė krūvelė riešutų sveria po 3kg, o sauja saldainių sveria net 4 kg. Atrodo, kad užduoties autoriai šiek tiek susipyko su realybe.“

Kaip paaiškino D. Dzindzalieta, tokio tipo uždaviniai yra įprasti ne tik pradinių klasių pratybose, bet ir vyresnių klasių egzaminuose, kuriuose yra įprasta mokiniui nepateikti korektiškai suformuluotos užduoties, tikintis, kad sąlygą susigalvos pats mokinys.

„Blogiausia šiuo atveju yra tai, kad mokiniai bespręsdami galvosūkius, susidaro įspūdį, kad matematika nėra tikslusis mokslas. Šiuo atžvilgiu Lietuva yra gana unikali šalis, nes nei vienos man žinomos civilizuotos šalies mokiniai tokių uždavinių-galvosūkių per matematikos pamokas nesprendžia. Bent kažkuo mūsų švietimo sistema išsiskiria iš kitų šalių švietimo sistemų“, – ironizavo matematikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.