Pasak aplinkos apsaugos specialistų, to priežastys gana aiškios – kaip grybai po lietaus didžiuosiuose miestuose atsirandančios autoplovyklos ir nemažos baudos už savarankišką mašinos plovimą miesto teritorijoje.
Transporto priemones draudžiama plauti miestų gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat draudžiama purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.
Šios ar panašiai skambančios taisyklės galioja kiekviename Lietuvos mieste. DELFI kalbinti didžiųjų Lietuvos miestų aplinkos apsaugos specialistai teigia, kad kuo toliau, tuo gaunama vis mažiau skundų dėl mieste plaunamų automobilių.
„Anksčiau mūsų praktikoje tokių atvejų būdavo, tačiau pastaruoju metu jų, galima sakyti, nebe pasitaiko. Tai yra vienetiniai atvejai, mes specialių priemonių tam neorganizuojame. Jeigu gyventojai praneša, mes važiuojame tikrinti, tačiau pranešimų nėra daug. Gal žmonės jau žino, kad būna netoleruojančių kaimynų ir nebeplauna automobilių kiemuose. Bauda vis dėlto nemaža - iki 600 eurų“, - teigia Andžejus Dinikis, Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Vilius Valys DELFI teigia, kad Klaipėdoje praeitais metais buvo užfiksuoti keli pranešimai, kuomet galinėse autobusų stotelėse buvo plaunami autobusai ir mikroautobusai. Buvo gauti pranešimai ir dėl automobilių plovimo. Pažeidėjai buvo įspėti ir šiemet kol kas pranešimų dėl plaunamų mašinų negauta. Klaipėdoje už šių taisyklių nepaisymą skiriama bauda – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
„Iš tikrųjų šių atvejų nėra daug. Jeigu gyventojai atsiunčia išsamią medžiagą, kurioje pastebėję plaunamas mašinas, mes reaguojame. Pirmą kartą taikomas įspėjimas. Tačiau tokių pranešimų nėra daug. Tikslios statistikos neturiu, tačiau manau, kad per praeitus metus administracinės nuobaudos už automobilių plovimą mieste buvo pritaikytos ne daugiau nei 5 asmenims. Pagal ankstesnę praktiką buvo taikoma simbolinė 2 eurų bauda. Suma juokinga, tačiau, vairuotojas tokiu atveju jau turi įrašą apie administracinį nusižengimą ir kitą kartą bauda jau bus didesnė“, - sako V. Valys.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė Daiva Uleckienė tikina, kad jei vairuotojas vandeniu apiplauna tam tikras mašinos dalis, į tai žiūrima atlaidžiau. Svarbiausia į aplinką neleisti jokių neleistinų medžiagų.
„Jeigu žmonės nusiplauna automobilį paprastu vandeniu dulkes, tai mes nesikabinėjam. Nes realiai, jei tokį dalyką pajudinsi, tai bus kalnas neįveikiamo darbo. Jeigu automobilio plovimui naudojamos cheminės medžiagos, plaunami tepalai ar naftos produktai, jau mums taip netinka. Jei turime tokią informaciją, tuomet mes tikriname. Jei gyventojas laikosi reikalavimų, nusiskundimų negauname. Šiemet dar jokių skundų negavome“, - teigia D. Uleckienė.
Kaune už transporto priemonių plovimą tam neskirtose vietose bauda piliečiams siekia nuo 57 iki 115 Eur.
„Gal daugiabučiuose nėra sąlygų, kur pasijungti vandenį, o savuose kiemuose jei kas ir plauna, tai jau jie tikriausiai susitvarko, mes skundų beveik negauname. Pagrindinė mūsų sąlyga, kad į aplinką nebūtų leidžiami teršalai, o jei ten su kibiru vandens nusilieja kokį langą ar dureles, tai tikrai nieko blogo. Lietus irgi lyja ant tų pačių mašinų“, - sako D. Uleckienė.
Didžiųjų miestų aplinkosaugininkai vieningai tvirtina, kad savarankiški automobilių plovėjai nėra tokia problema, kuriai reiktų skirti ypatingą dėmesį. Tai rodo mažas gaunamų nusiskundimų skaičius. Vilniaus miesto Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas A. Dinikis mano, kad plauti mašiną pačiam tampa nebepatogu ir reikalauja papildomo pasiruošimo bei laiko.
„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau įvairių plovyklų, pigių, greito plovimo paslaugų. Gal nebent žmogui yra hobis, kad pats nori nuplauti mašiną, pats nublizginti. Tų plovyklų dabar yra ant kiekvieno kampo. Ir siurblius jie ten turi, būna visokiausių akcijų, todėl nemanau, kad tikslinga pačiam plauti ar vedžioti daugiabutyje ilgą laidą, kad išsiurbti mašiną“, - apie besikeičiančius automobilių plovimo įpročius svarsto A. Dinikis.
