Ja buvo siekiama pateikti išsamią kiekvienos ES šalies analizę identifikuojant naudas, kurias sukuria ES bendroji rinka: BVP rodiklis, namų ūkio vartojimo skatinimas, verslo investicijos bei naujai sukuriamos darbo vietos.
Nepaisant teigiamų rodiklių, šiuo metu Europos sąjunga pereina, kaip niekad sudėtingą laikotarpį. Paskutiniai pasaulio įvykiai ir tendencijos, kaip populizmo didėjimas, pratęsta vidaus sienų kontrolė, Jungtinės Karalystės referendumas bei anti-europietiškos nuotaikos padarė stiprią įtaką bendrosios ES rinkos vientisumui, o tiek piliečiai, tiek verslas rizikuoja prarasti tai, ką sugebėjo gauti iš bendrosios ES rinkos per pastaruosius 27-erius metus.
Nelengvi laikai priverčia prisiminti, kaip toli mums pavyko nueiti. ES bendroji vidaus rinka yra iš tiesų sėkminga istorija apie kurią reikia kalbėti garsiai.
Tai yra mūsų visų atsakomybė, todėl, tiek piliečiai, tiek verslas Lietuvoje privalo ne tik imti, bet ir duoti atgal už laisvę bei gerbūvį, kurį sukūrė vidaus rinka. Nes tik dėl bendrosios rinkos žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali judėti po ES taip pat laisvai kaip toje pačioje šalyje, o ES piliečiai gali laisvai keliauti, dirbti bei mokytis kiekvienoje iš Europos sąjungos šalių.
2016 metais bendroji ES rinka buvo antra didžiausia pasaulio ekonomika po JAV su 510 mln. vartotojų. Proveržį sukėlė panaikinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių, kurios trukdydavo laisvajai prekybai ir laisvam judėjimui iš vienos ES valstybės narės į kitą. Taigi, padidėjus konkurencijai sumažėjo kainos ir padidėjo pasiūla vartotojams. O pagal sudarytą kiekvienos ES šalies integraciją į bendrąją ES rinką Lietuva užima 9-tą vietą, taip aplenkdama kaimyninę Lenkiją bei Latviją, tačiau atsilikdama nuo Estijos, kur pastaroji užima 6-tą vietą.
Nepaisant visko, tikrasis ES bendrosios rinkos proveržis pasiektas dar nėra. Būtent verslas dar turi neišnaudotas galimybes bei prieigą prie daugiau nei 500 mln. vartotojų rinkos. Didžiausią potencialą turi paslaugų, tyrimų bei skaitmeninės industrijos, o labiausiai barjerų spaudžiamos yra e. prekybos, transporto, finansinių paslaugų, energijos ir nacionalinių mokesčių paslaugų industrijos.
Bendrosios ES vidaus rinkos vystymasis priklauso ne tik Europos sąjungos, bet ir nuo kiekvienos valstybės institucijų įsikišimo ir abipusio susitarimo. Todėl laisvas judėjimas, pasiekta per 27 metus yra tik pradžia, viso to, ką dar galime pasiekti, o kaip tai kiekvienas sugebės išnaudoti priklauso tik nuo mūsų pačių.
