Koks bus prisikėlimas? Su vyno ir alaus draudimu po Šv. Mišių, kitais varžtų prisukimais? Tik kaip čia išeina? Baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo sausio didėjo. Bet pirmą ketvirtį avarijų – ketvirtadaliu daugiau nei pernai, sužeistųjų – net 28,7 proc.
Kumštis neveikia. Policija sako, kad per mažai laiko. O jei ir po metų per mažai? Tada išlįs koks valstietis iš kanapių ir dar ką nors pasiūlys uždrausti. Vairuoti iki 30-ies ir po 60-ies, su akiniais? Pas mus visada kalta arba aplinka, arba laikas. Tik mūsų valdžia visada lyg šešiolikinė.
O gal ne nuo to galo pradėjom?
Ar įmanoma kultūros vardiklį pagerinti kumščiu – vis į kepenis žmogeliui, kuriam jau dzin. Kiek pas mus dar liko nenubaustų? Bausti. Paversti šiukšle. Silpnapročiu baudžiauninku, ujamu viską geriau žinančių dvaro vaitų ir tijūnų. O kas nors tam lietuviui bent gerą žodį pasakė?
Negi kultūringas žmogus negali pažiūrėti naujametės „Traviatos“ be taurės šampano per pertrauką? – mandrai užriečia alkoholio ministras. Medį kerta, skiedros laksto. Butelį daužo, šukės dūžta. Daug karbauskinių skiedrų-šukių po Skvernelio skvernu. Liks tik užsilipti ir užgiedoti, kaip Lietuvą išgelbėjo. Nuo to, kas žmogiška.
Taip, kultūringas žmogus gali negerti šampano per naujametę „Traviatą“. Dauguma tai gali daryti Varšuvoje, Berlyne, Milane. Kultūringas žmogus dar ne tai gali. Juk čia Lietuva – okupantų ir vietinių naudingų idiotų trypta nesutrypta.
Profesoriai, poetai, karininkai ir gydytojai Vorkutos ir Kolymos lageriuose dešimt metų kasė anglį ir kirto mišką. Kiti kultūringieji rašė eiles apie Staliną ir Leniną, kaišiojo į kiekvieną skylę Brežnevo citatas, o už kelionę į Paryžių galėjo sielą velniui parduoti. Ir emigracijos nebuvo. Ir Dievo kosmose Gagarinas nematė. O dar visi buvo labai dvasingi. Kaip Baškienė ir Širinskienė.
Kultūringi žmonės 50 m. valėsi užpakalius laikraščių skiautėmis, o už tualetinio popieriaus ruloną ar moteriškų įklotų pakuotę kultūringos moterys būtų ne tik kūną velniui pardavusios.
Kodėl to nepakartojus? Kultūringi juk gali. Darom Lithexit – uždarom sienas ir nėr emigracijos. Nes kuo tai skiriasi nuo Vasaros gatvės taisyklių teatro bufete? Kad vienas fanatikas, per klaidą atsidūręs ministro krėsle, galėtų vaidinti Napoleoną: štai, kaip aš juos padariau! O jei tai nepadės, dar ir Komunijos vyną vandeniu pakeisim. Skvernelio žirafa didelė – ji viską mato.
Ką Lietuvos valdžia leido žmogui? Nors ką nors? Nuo pat LDDP atėjimo į valdžią – ta pati nevykėlių polka su ragučiais: uždrausti, atimti, nubausti!
Jei policininko ir dvarponio valdžia bent vaidintų, kad myli žmones, tai prieš griebdamasi kirvio vyno krautuvėj, paklausinėtų, kodėl tiek daug lietuvių ne mėgaujasi, o laka? Tik dėl per didelio vyno ir alaus prieinamumo?
Net jei kai yra daug lietuvių, kurie mąsto kaip kiaulės ir išlaka viską, ką pamato prieš akis, kokie kiaulės turėtų būti premjeras ir alkoholio ministras, absoliučiai visus lietuvius a priori laikantys kiaulėmis.
O kaip, jei žmonės geria ir žudosi dėl to, kad yra nelaimingi, kad tauta stigmatizuota – paveikta tremčių ir žudynių, ilgo gyvenimo mele? Ar čia nieko, kad Nepriklausomybė, reiškusi viltį, šimtams tūkstančių baigėsi ne tik darbo ir vilties praradimu, bet dar ir jų vaikų bei anūkų išėjimu? Gal kartais žmonės žudosi ne todėl, kad geria, o geria todėl, kad traukia žudytis?
Ar arogantiška Skvernelio valdžia, badydama pirštais į geriančius, niekindama ir bausdama žmones už vartojimą taip pat, kaip tai darė okupantas, nedidina stigmos? Uždraudi bokalą alaus mirti už tėvynę ir daugintis teisę turintiems aštuoniolikmečiams, uždraudi šampaną teatre, ir jau išprendei lietuvio graužaties problemą?
Rimtai: prieš egzistencinį nerimą – užkaltomis alaus krautuvės durimis po Mišių? Tik kam dar trypčioti? Gal iškart kaip Kadyrovas su gėjais – pentimi į galvą, ir tvarka bus?
Draudimais dar niekas nepagerino visuomenės. Suomija? Vadinasi, nematėte, kaip geria suomiai savaitgaliais. O juk suomiai gyvena daug geriau nei lietuviai. O ką šita valdžia pasūlys lietuviui vietoj butelio? Kičinį tautinį kostiumėlį? Ir jūs tikitės, kad žmonės nebegers?
Asmeninių kompleksų kamuojami Skvernelio ministrai kaifuoja galėdami atimti malonumą iš tų, kurie jau ne baudžiauninkai. O tie, kurie gėrė viedrais? Ant valdžios draudimų dės tokį skersą, kaip Karbauskis – ant savo valstiečių Panevėžio skyriaus.
Perspėjimas valdžiai – ne draudimų priešininkų balsai. Dzin jie alkoholio ministrui. Perspėjimas – vyskupo Valančiaus blaivybės sėkmės istorija. Vienintelė daugmaž sėkminga antialkoholinė kampanija Lietuvoj sugalvota ir įvykdyta ne valdžios, o nepaisant valdžios.
Vyskupas nei Seimo daugumą turėjo, nei premjeru buvo, nei girtumą kunigai gegužinėse alkotesteriais matavo. Caro valdžiai ir dvarininkams tai net labai nepatiko. Tai kodėl žmonės vyskupo paklausė? Gal todėl, kad Valančius mylėjo savo artimą. Mylėjo žmones. O žmonės, kad ir kokie kiaulės kartais būna, meilės kalbą supranta geriau nei botago.
Buvęs policininkas, kaip ir dvarponis, to nesupras. Vargas tautai, kurią valdo žmonės, turintys asmeninių problemų. Jokių diskusijų, argumentų. Na, ir kas, kad iš to daugiausia uždirbs Lenkijos verslas ir biudžetas, kaimyninių šalių kurortai, kad tai į naudą bus ir Latvijai, net Baltarusijai klius, kad didės kontrabanda, liesis samagono ir babatuko upės.
Neurotikų smegenys veikia kitaip nei stabilios psichikos žmonių. Visas tas alkoholis nebus apskaitomas – štai kur esmė. Todėl po metų kitų fanatikai raportuos, kad jau išblaivino Lietuvą.
Fanatikams skaičiai – manipuliavimo priemonė. Pripažįsta tik tuos, kurie pagrindžia jų vaizdinius. O jei fanatikui reikia rinktis tarp skaičių ir idée fixe, jis rinksis idée fixe.
Paskaitykite alkoholio ministro gaires ir raštą „Dėl Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“, skirto vaistams „atpiginti“. Verta Guinnesso rekordų knygos.
Ar sumažės bazinė vaistų kaina? Nesumažės. Koks Alkoholio ministerijos priemonių poveikis biudžetui? „Nutarimo projekto patvirtinimas poveikio valstybės finansams neturės“, rašo ministras. Paskui, amtyt, nurausta, todėl netrukus atsiranda: „13 mln. eurų sutaupysim.“
Iš kur, kaip, vienas jis težino. Bet gal nors žmonėms atpigs vaistai? Neatpigs. Tiesiog valdžia lieps visiems širdininkams etc. pirkti patį pigiausią. Pripratote prie kito? Senam žmogui ką nors keisti gyvenime prilygsta psichologinei traumai?
Tylėt! Imsi tą vaistą, kurį lieps valdžia arba mokėsi visą vaisto kainą! Gydytojus įpareigot skirti patį pigiausią. Priverstinis gydymas už mažiausią kainą irgi turi savo kainą. Buhalterinis požiūris į žmogaus brangiausią turtą toks: išponėjo.
Ir dėl ko visa tai? Dėl 2-3 eurų, kuriuos pirkdamas vaistą papildomai primoka pacientas, ne valstybė. Žmogui taip atrodo geriau, o kartais ir iš tiesų gal geriau. Bet svarbiausia dėl to, kad Skvernelis, kaip ir pridera statutiniam pareigūnui, po pusmečio galėtų raportuoti: „Vaistus atpiginom, Jūsų Ekscelencija!“
Fanatikas yra tarsi vaikščiojantis šauktukas, jis nėra smalsus, neturi humoro jausmo, sako puikus žydų rašytojas A. Ozas. Kam reikalingas smalsumas ir humoras? Žmogus, nesipykstantis su humoru, išsiugdo ir reliatyvumo jausmą. Dalykai jam gali atrodyti ir vienaip, ir kitaip. O fanatikui – tik taip, kaip jam vienam susirodė.
Tokie ir valdo. Jau seniai. Bet vis tiek gausybė žmonių viliasi, kad šitie gali. Jei taip, Lietuva jau grabe. Kaip jie ką padarys, jei su savo problemomis nesusitvarko? Jei Karbauskis su Skverneliu au dabar tik per spaudą kalbasi? Nepaisant to, jie nepaliks ramybėje nė vieno. Kol visi neimsim šaukti „Osana!“
Dabar užvaldys jūsų kūnus. Jums vaikiškai tikint stebuklingu tautos išblaivinimo orgazmu, jie išbrauks vyną ir alų. Paskui atims jūsų vaistus. Po to ir pigiausius pakeis ledo lytimi pas Kepenį. Dar vėliau nurėš kugelį, cepelinus, kindziuką ir pyragaičius. Kol tapsite žaliavalgiais.
Kuo baigiasi valdžios noras užvaldyti jūsų kūnus? Jie ateina jūsų sielų. Nuskina jas kaip braškes lysvėje. Nes jūs patys jiems nuolankiai leidote viską su savimi daryti. Pirmoji kregždė atskrido. STT slapta klausėsi būsimo finansų ministro Šapokos pokalbių. Sako, per klaidą. Aha, patikėjom.
Tegu pabando, nes pavojus Lietuvai, rypauja sengalvėlės ir tamstelės. „Kultūrinis skurdas ir siauraprotiškumas, vidutinybių ir tamstelių valdžia, diktatas – štai didieji pavojai mūsų visuomenei“, atsiliepia rašytojas M. Zingeris.
Dar vienas nupirktas alkoholio pramonės! – suūžia čiučiundros ir čiučiurkos. Bučiuodami alkoholio ministro pakištą genseko Gorbačiovo ikoną mažutėliai choru gieda „Osana!“.