Visiškai akivaizdu, kad vyksta planinis susidorojimas su žymiausiais Lietuvos kultūros veikėjais. Ir tai daroma pačiais grubiausiais metodais. Cituoju Ministrą pirmininką: “…bus ieškoma teisinių priemonių G. Kėvišui atleisti“. Ką reiškia „bus ieškoma“?!

Jei yra – jų nereikia ieškoti! O jei nėra? Ką daryti? Juk taip reikia įrodyti valdžios prioritetą. Virš visko! Į nieką neatsižvelgiant! Kaip visada, ignoruojant pačius menininkus.

Operuojama skaičiais – per mažai menininkų palaiko. Bet pažiūrėkite į pavardes: Algirdas Martinaitis! Faustas Latėnas! Abu – vieni žymiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės premijos laureatai! Zbignevas Ibelhauptas – Lietuvos muzikos akademijos rektorius, žymus pianistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas! Rūta Richterė – žymi pianistė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė!

Prie jų prisidėjo Robertas Šervenikas – vienas žymiausių Lietuvos dirigentų, Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro muzikinis vadovas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas! Aš – Lietuvos nacionalinės ir Europos kompozitoriaus premijų laureatas! Martynas Budraitis – Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius! Ar visi šie žmonės nėra mūsų kultūros elitas?

Protesto laišką kultūros ministrei atsiuntė Niujorko „Metropolitan Opera“ vadovas Peteris Gelbas, dramos ir operos režisierius Günteris Krämeris, kiti žymūs pasaulio kultūros veikėjai. Ar to yra taip mažai? Ar būtinai tūri būti visų 634 teatro darbuotojų parašai?

Visa ši istorija parodo visišką menininko darbo ir jo specifikos ignoravimą. Menininko darbo kokybė nepasireiškia sėdėjimu prie stalo darbo dienos metu. Kaip ir neskaičiuojama nedarbo laiku, naktimis, šeštadieniais, sekmadieniais, kurių menininkas visai neturi. Ir neturi turėti! Tokia yra menininkų darbo specifika. Svarbūs reikalai kartais gali būti daromi visai ne „darbo vietoje“, kaip kai kam atrodo būtina, o kur nors, sakykim, prie stalo gražioje vietoje, kaip tai yra priimta civilizuotame pasaulyje. Arba savo namuose. Kaip ir neoficialiai. Tik taip ir vyksta tikrosios menininkų derybos, kurių rezultatais vėliau žavimės ir didžiuojamės.

Atsirado daug dalykų, kurie yra nepriimtini meno ir kultūros srityje. Viešieji pirkimai, pavyzdžiui, meninės kūrybos atžvilgiu yra absurdas! Šis terminas yra visai iš kitos srities, bet tik ne iš meno. Juk negalima užsakyti simfonijos ieškant, kas ją parašytų pigiau! Menas yra kuriamas asmenybių. Meno administravimui netinka būdai, kurie tiktų visai kitų sričių vadovavimui. Kultūra reikalauja ypatingo ir subtilaus vadovavimo ir prioritetų išmanymo. O ne galvų kirtimo.

O kas toliau? Iškart prasidės visų menų klestėjimas?! Juk toks turėtų būti visos šios inspiruotos istorijos tikslas.

Bet – bus pastatytas kitas, labiau palankus žmogus – ir viskas! Niekam nerūpi nei nauji spektakliai, nei nauji koncertai. Nei nauji kūriniai, nei nauji atlikimai ar gastrolės!

Niekam!

Jau kėsinamasi ir į „Vilniaus festivalį“, kuris tapo vienu reikšmingiausių Europoje, į kurį atvažiuoja pirmo ryškumo tikrosios žvaigždės. Jau minima Nacionalinė filharmonija. Minimi, matyt, nelabai patogūs Kultūros viceministras, nacionalinio dramos teatro direktorius, kuris drįso pasirašyti laišką. Ką dar naikinsim? O ką sukursim?..

Kviečiu baigti Lietuvos kultūros ir kultūros svarbiausių institucijų triukšmingą ir tendencingą persekiojimą, nustoti inicijuoti įvairiausius tikrinimų patikrinimus, atnaujinimus ir kitus „teisinių priemonių ieškojimus“, o iš esmės – jų naikinimą.

Kviečiu išklausyti pačius menininkus, padėti jiems kurti kultūringą Lietuvą. Kviečiu savo darbais ir kompetencija užtarnauti Lietuvos žmonių pasitikėjimą.

Naikinti lengviau, negu sukurti. Užtat – efektinga! Be to, galima surinkti nemažai balsų ateičiai…

Aš pasisakau ne tik už G. Kėvišą, bet už teisingumą teisinėje valstybėje, teisingumą, kurio nereikia ieškoti ! Jis turi tapti mūsų gyvenimo norma.

Anatolijus Šenderovas

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,
Europos kompozitoriaus premijos laureatas
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, LATGA ir WIPO (Šveicarija) aukso žvaigždėmis

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (187)