Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, praėjusiais metais iš viso gauti 65 pranešimai apie eismo įvykiuose dalyvavusius dviračių transporto priemonių vairuotojus. Dėl žalos atlyginimo į draudikus pernai kreipėsi 35 motociklininkai, 19 dviratininkų ir 11 motorolerių vairuotojų.
„Lyginant su 2015 metais, avarijų, kuriuose nukentėjo motociklų ir motorolerių vairuotojai, skaičius pernai sumažėjo apie 15 proc. Tai rodo šių transporto priemonių vairuotojus tampant vis sąmoningesniais, o ir automobilių vairuotojus labiau paisant kitų eismo dalyvių kelyje. Būtent automobilių vairuotojai statistiškai yra atsakingi už didesnę dalį susidūrimų, kuriuose dalyvauja motociklininkai ar motorolerių vairuotojai, nepaisant populiaraus įsitikinimo, kad būtent pastarieji yra didžiausi kelių chuliganai“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Anot R. Bieliausko, automobilių ir dviračių transporto priemonių susidūrimai dažniausiai įvyksta dėl to, kad ne visuomet persirikiuojant į kitą eismo juostą pasivarginama žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlį, nepaisoma pirmumą numatančių taisyklių ir ženklų, nepasirenkama saugaus greičio ar paprasčiausiai važiuojama išsiblaškius.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per praėjusius metus dėl motociklininkų kaltės Lietuvoje įvyko 98 eismo įvykiai. Jų metu 5 žmonės žuvo, 98 buvo sužeisti. Iš viso praėjusiais metais šalyje žuvo 10 motociklų vairuotojų ir vienas tokia transporto priemone važiavęs keleivis. Dar 163 motociklų vairuotojai eismo įvykiuose buvo sužeisti.
Į atskirą rizikos grupę, kalbant apie eismo saugumą, anot R. Bieliausko, patenka dviratininkai. Anot draudimo eksperto, dviračiais lietuviai jau ne tik važinėja laisvalaikiu pramogai, bet vis dažniau naudoja juos ir kaip transporto priemonę kasdienėms kelionėms.
„Lietuvoje dar iš tiesų trūksta abipusio automobilių vairuotojų ir dviratininkų supratingumo. Pirmieji antruosius dar ne visuomet laiko visaverčiais eismo dalyviais, o dviratininkai taip pat neretai kelių eismo taisyklių paiso tik tuomet, kai jiems tai yra patogu. Be to, dviratininkai išvažiuodami į gatves ne visuomet pasirūpina visomis būtinomis ir rekomenduojamomis apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės ir šalmai. Tai dažnai lemia susidūrimus ir skaudžias jų pasekmes“, – sako R. Bieliauskas.
Jo teigimu, pernai „ERGO Insurance“ išmokėjo ir 6 kompensacijas pagal dviratininko draudimo sutartis. Šis draudimas apsaugo dviratininkus nuo trijų pagrindinių rizikų – dviračio vagystės, nelaimingo atsitikimo, įvykusio naudojantis dviračiu, ir tretiesiems asmenims važinėjant padarytos žalos.
Lietuvos kelių policija iš viso pernai fiksavo 201 dviratininkų susidūrimą su kitomis transporto priemonėmis. Eismo įvykiuose Lietuvoje pernai 17 dviratininkų žuvo. Net 122 eismo nelaimės praėjusiais metais įvyko dėl pačių dviratininkų kaltės.
