Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams po komiteto posėdžio pirmadienį pranešė, kad komitetas yra gavęs papildomos Valstybės saugumo informacijos (VSD) apie M.Basčio ryšius, kuri „gali būti reikšminga rašant komiteto išvadą“.
Anot V.Bako, komitetas jau antradienį turės parengtą pirminį išvados projektą, o galutinę NSGK poziciją tikimasi parengti šį penktadienį. Tuo metu paties M.Basčio liudijimais, anot V.Bako, sunku kliautis, nes parlamentaro pasakojimai ir atsakymai labai prieštaringi.
„Tiesą sakant, nebuvo paprasta bendrauti su M.Basčiu. Mes stengėmės, kad tas bendravimas būtų viešas, kad galėtų girdėti ir žurnalistai. Kaip matėte, yra labai daug prieštaravimų – vieno posėdžio metu teigiama viena informacija, po to ji yra neigiama, tai M.Basčio parodymai kaip šaltinis sprendimams galėtų būti labai sunkiai vertinimas. Manau, tai nėra patikima informacija, kurią jis pateikė“, – kalbėjo V.Bakas.
Aiškinasi ir verslo įtakas politiniams procesams
„Klausimai iš kosmoso srities. Nežinau, ką atsakyti“, – klausiamas apie ryšius su verslininku, Rusijos garbės konsulu V.Kučinsku komitete pirmadienį kalbėjo M.Bastys. Seimo narys parlamentinį tyrimą dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui atliekančiam komitetui pirmadienį liudijo antrą kartą.
Jis pripažino, kad po Socialdemokratų partijos pergalės per Seimo rinkimus 2012 metais turėjo ambicijų ir buvo svarstomas skirti žemės ūkio ministru. Tačiau, pasak M.Basčio, po derybų dėl būsimos koalicijos su tuometinės Darbo partijos vadovais teisė deleguoti žemės ūkio ministrą teko „darbiečiams“.
BNS žiniomis, Seimo komitetas aiškinasi informaciją apie tai, jog M.Bastys „Arvi“ grupės vadovo galėjo būti proteguojamas į žemės ūkio ministrus.
Seimo komiteto pirmininkas V.Bakas klausė M.Basčio, kas kūrė ir kas finansavo 2012 metų socialdemokrato rinkimų kampanijos vaizdo klipą.
M.Bastys tvirtino neatsimenąs, kas ir kokiomis aplinkybėmis prieš penkerius metus kūrė minėtą agitacinį klipą. Jis sakė V.Kučinską pažįstantis nuo tų laikų, kai pats vadovavo vienai verslo įmonei iki 2000 metų, po to M.Bastys pasuko politikon ir buvo išrinktas į Seimą. Tačiau tapus parlamento nariu, anot M.Basčio, susitikimai su V.Kučinsku buvo daugiau proginiai – per oficialiąsias metų šventes.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus, M.Bastys pripažino, kad yra prašęs „Arvi“ paramos Seimo rinkimams, tačiau teigė jos nesulaukęs.
Klausiamas, ar verslininkas apmokėjo minėto vaizdo klipo kūrimą, M.Bastys teigė gerai neatsimenąs šių aplinkybių.
„Abejoju. Tokių kalbų ar bent prašymų nebuvo, Nebent aš ko nors nežinočiau“, – kalbėjo M.Bastys.
Verslininkui padėjo gauti kapų tvarkymo užsakymą
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmadienį taip pat ėmėsi aiškintis naują epizodą apie M.Basčio indėlį ir tarpininkavimą Šakių vietos verslininkui padedant užsitikrinti sovietų kapų tvarkymą Šakiuose.
Komiteto pirmininkas V.Bakas klausė M.Basčio, kieno prašomas ir kodėl ėmėsi tarpininkauti sovietų kapų tvarkymo klausimais Šakiuose. Neoficialiomis žiniomis, šis 2006 metų parlamentaro veiklos epizodas buvo sukėlęs abejonių Valstybės saugumo departamentui.
Šakiuose renkamas parlamentaras aiškino sulaukęs vietos verslininko Kęstučio Bernoto prašymo padėti tarpininkauti jo įmonei gaunant užsakymą tvarkyti sovietų karių kapus Šakiuose – taip ir padarė. Verslininko, užsiimančio statybomis, paprašytas M.Bastys teigė susisiekęs su jam nepažįstamu vilniečiu ir pasikalbėjęs paprašė, kad šakiečio įmonei būtų patikėta visų sovietų kapų Šakių rajone tvarkyba.
„Tuo metu jis (verslininkas K.Bernotas – BNS) turėjo statybų kompaniją ir jam buvo aktualu, kad turėtų kuo daugiau darbų apimčių. Ir žmogus skambina ir sako, aš žinau tokį ir tokį, aš jo nepažįstu, gal tu kaip Seimo narys paskambinsi ir paprašysi susitikti, kad jis (verslininkas K.Bernotas – BNS) galėtų tvarkyti kapus Šakių rajone. Ir tas įvyko. Tuo metu aš paprašiau, kad priimtų susitikti ir tiek“, – žurnalistams pasakojo Socialdemokratų partijos frakcijos narys.
Jis teigė pats nepažinojęs asmens, su kuriuo verslininkas prašė tarpininkauti susitikti. M.Basčio aiškinimu, šiuo atveju jis kaip parlamentaras padėjęs verslininkui užmegzti ryšį su nepažįstamuoju. Sovietų karių kapų tvarkymą kuruoja bei daugeliu atvejų finansuoja Rusijos ambasada. Neoficialiomis žiniomis, nepažįstamas vilnietis, padėjęs verslininku užsitikrinti karių kapų tvarkymą Šakių rajone – Rusijos ambasados darbuotojas.
Kuravo žemės ūkį, bet rūpėjo ir Ignalinos atominė elektrinė
Seimo narys M.Bastys pripažino, kad jo kuruojamos sritys politikoje buvo kelios – žemės ūkis ir informacinės visuomenės plėtra. Tačiau jis taip pat tikino, jog energetika kaip ypatingos valstybės svarbos sritimi besidomįs jau ilgą laiką, o konkrečiai su Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ atstovais tikino bendravęs išskirtinai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimais.
Parlamentaro aiškinimu, jam ypač rūpėjo padėti išspręsti situaciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo, kai dėl nesutarimų su „Rosatom“ įsigyta „Nukem“ esą buvo kilusi grėsmė dėl uždarymo finansavimo ES lėšomis.
Daugelio aplinkybių apie vykusius susitikimus su „Rosatom“ atstovais M.Bastys šiuo metu teigė jau neprisimenąs. Pakartotinai liudydamas parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui M.Bastys kartojo, kad jo bendravimas su Jevgenijumi Kostinu, atstovavusiu „Rosatom“ interesams, buvo išskirtinai dalykinis. Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijoje nurodoma, kad J.Kostinas gali būti sienamas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
M.Bastys pripažino, jog dauguma jo susitikimų su J.Kostinu vyko ne Seime, o neformalioje aplinkoje. Klausiamas, kokiais dar energetikos projektais yra domėjęsis, parlamentaras teigė negalįs atsakyti į šį klausimą.
Klausiamas Seimo NSGK narių, M.Bastys taip pat teigė negalįs tiksliai prisiminti, ar su J.Kostinu buvo susitikęs ar susisiekęs jau po to, kai VSD pateikė informaciją Seimo pirmininkui apie jo ryšius.
Nuo komiteto išvados gali priklausyti tolesnis apkaltos procesas
Seimas prieš porą savaičių opozicijos iniciatyva pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.
Savo išvadą NSGK turi pateikti iki balandžio 14 dienos. Nuo Seimo NSGK išvadų gali priklausyti tolesnis M.Basčiui inicijuotos apkaltos procesas.
Dėl neigiamos VSD išvados Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė išduoti leidimą M.Basčiui dirbti su visiškai slapta informacija. Dėl to M.Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje.
Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims. Parlamentaras sprendimą dėl jo patikros apskundė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
Taip pat M.Bastys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir išvadą rengusių darbuotojų galimo piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo rengiant minėtą išvadą. Prokuratūra šį prašymą atmetė.