Tai klausimai, į kuriuos atsakymus jau netrukus pateiks Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – trijų teisėjų kolegija jau išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuri svarbi visiems Lietuvos policininkams. Svarbi ne tik dėl to, kad bus atsakyta, kaip pareigūnai turi elgtis atlikdami savo tarnybines pareigas, kai sulaiko teisėtų reikalavimų nevykdančius asmenis, bet ir todėl, jog galutiniu ir neskundžiamu sprendimu bus išaiškinta, ar dabar jau policijos sistemoje nebedirbantis patrulis padarė nusikaltimą.
Šios istorijos barikadose – dvi pusės: tarnybines pareigas atlikęs policijos patrulis Audrius Ulozas ir jo per klaidą sulaikytas studentas Augustinas Žemaitis. Ne tik sulaikytas, bet ir patyręs smurtą – ekspertai yra konstatavę, kad sužalojimai vaikinui buvo padaryti esant ne mažiau kaip 22 trauminiams poveikiams.
Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai esą neteisėtai panaudojo smurtą prieš A. Žemaitį, buvusį policininką A. Ulozą Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo pripažinęs kaltu – jam buvo skirta 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda bei nurodyta nukentėjusiajam sumokėti 5 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Tačiau situaciją visiškai priešingai įvertino vėliau nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas – apkaltinamąjį nuosprendį panaikinusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad pareigūnas elgėsi teisėtai ir neviršijo įgaliojimų panaudodamas smurtą, o sulaikymo metu sužalotas A. Žemaitis esą dar iki įvykio buvo veikiamas fobijų, dėl ko neadekvačiai vertino situaciją.
Apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir A. Ulozas laikomas nekaltu, tačiau su tokia teisėjų pozicija nesutinka nei nukentėjusysis studentas, nei baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusi bei vėliau teisme valstybinį kaltinimą palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūra – kasacine tvarka apskundę teismo nuosprendį jie siekia, kad A. Ulozas būtų nuteistas, jam paliekant galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Tokia kasatorių pozicija nustebino buvusį policininką ginantį advokatą Remigijų Merkevičių – susipažinęs su nukentėjusiojo ir prokuratūros pozicija teisininkas pažymėjo, kad Aukščiausiasis Teismas nevertina įrodymų ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, o skunduose apie teisės taikymą byloje esą net nekalbama.
„Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai dėl ne mažiau kaip 22 trauminiai poveikių – atrodo, kad buvo tokia žiauri situacija, tačiau mano sūnus iš futbolo treniruotės grįžta sunkiau sužalotas, – sakė R. Merkevičius. – Drąsiai galiu sakyti, kad nieko tragiško nenutiko – užfiksuoti tik nubrozdinimai, kraujosruvos. O gal policininkas turėjo asmenį, kuris nuo jo bėgo, paglostyti ar rankas (kremu) patepti, kad dedant antrankius nebūtų sužalotas? Ne toks filmas turėtų būti rodomas – kažkodėl teisėtai veikusį policininką bandoma nupiešti kaip monstrą.“
Tuo metu nukentėjusysis, kuris buvo sulaikytas tik dėl to, kad pasirodė ne laiku ir ne vietoje, sako, jog po susidūrimo su policijos pareigūnais nebepasitiki Lietuvos policija – ne tik kad be jokio pagrindo buvo sužalotas, bet ir iki šiol net nesulaukė elementaraus atsiprašymo.
Pagalvojo, kad nori apiplėšti
Istorija, dėl kurios kaltinamųjų suole atsidūrė A. Ulozas, nutiko dar 2014 m. liepos 1 d., apie 1.30 val. Vilniuje, netoli Kalvarijų g. Tą naktį policijai buvo pranešta, kad vienas automobilis atsitrenkė į šaligatvį, iš jo vairuotojas ir keleiviai pabėgo, nes greičiausiai buvo neblaivūs. Į įvykio vietą buvo pasiųstas pareigūnų ekipažas, kuriame dirbo ir A. Ulozas.
Pareigūnai netoliese sučiupo vieną vyrą, o paskui pamatė einantį ir kitą – anot teismo, A. Ulozas jį ėmė vytis ir reikalauti sustoti. Bet šis ėmė bėgti, o pareigūnas vytis. Galop vyras pasidavė – iškėlė rankas, bet buvo parklupdytas ant šaligatvio, jam užlaužtos rankos, uždėti antrankiai ir suduota keletas smūgių. Šis sulaikytasis vyras – A. Žemaitis.
Nukentėjusysis teisme pasakojo, kad visą vakarą svečiavosi pas draugę, žiūrėjo futbolą, o po varžybų patraukė į netoliese esančius namus pėsčiomis. Blaivus.
„Ėjau pro neapšviestą teritoriją, kai išgirdau žingsnius iš paskos, labai išsigandau, o paskui man buvo pasakyta „ei, stok“, – sakė A. Žemaitis. – Tas žmogus ėmė bėgti – mane vytis. Dar labiau išsigandau, maniau, kad mane nori apiplėšti, todėl taip pat ėmiau bėgti. Bėgdamas atsisukau pasižiūrėti, ar mane besivejantis vyras yra toli ir pamačiau, kad mane vejasi policininkas. Tada iš karto sustojau ir pakėliau rankas į viršų. Pribėgęs pareigūnas mane pargriovė ant žemės, užlaužė ranką, kelis kartus smogė į galvą ir dešinį šoną.
Nesupratau, kodėl taip su manimi elgiamasi – juk nieko nepadariau, tik ėjau į namus. Tada policininkas manęs paklausė, kodėl bėgau. Aš ir pasakiau, kad maniau, jog mane vejasi užpuolikas. Pareigūnas supyko, matyt, tai jį įžeidė, todėl jis kelis kartus man gulinčiam smogė į galvą dešinįjį šoną.“
A. Žemaičio teigimu, tada priėjo ir kitas policininkas, kuris uždėjo antrankius. Kai pirmasis pareigūnas ant žemės gulėjusį studentą pakėlė, šiam nukrito akiniai, o be jų jis visiškai nieko nemato.
Komisariate uždarė į kamerą
„Pasakiau pareigūnui, kad nukrito akiniai ir paprašiau juos surasti – jis pašvietė žibintuvėliu, akinius surado, bet jų nepakėlė, o demonstratyviai ant jų atsistojo ir sutraiškė, – kalbėjo nukentėjusysis. – Tada mane nuvedė prie policijos automobilio, kur buvo kažkoks sulaikytas vaikinas – jo paklausė, ar mane pažįsta, bet jis atsakė, jog mato pirmą kartą. Už tai kartą sudavė kumščiu. O kai priėjo kiti policininkai, jie manęs paklausė, kas mane sumušė – mano veidas nuo sumušimų ėmė tinti. Aš pasakiau, kad policininkas, kuris mane sulaikė – jis buvo šalia manęs, į jį ir parodžiau pirštu. O jis tada grasinančiu tonu dar kartą paklausė, kas sumušė. Išsigandau ir tada jau tylėjau.“
Pasak nukentėjusiojo, netrukus jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur parašė pasiaiškinimą, buvo patikrintas alkotesteriu ir uždarytas į kamerą. O apie 3 val. budėtojai leido pasikalbėti su tėvu – šis atvažiavo ir A. Žemaitį parsivežė į namus.
Apie tai, kad patyrė smurtą, A. Žemaitis po savaitės nutarė oficialiai pranešti policijai – parašė pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo medicinos ekspertai studentui nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Studentas taip pat iš nuotraukų atpažino pareigūną, kuris jį sumušė. Tai – A. Ulozas. Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pareigūnas sakė, kad vijosi A. Žemaitį, nes šis bėgo, o kai pasivijo, uždėjo antrankius, užlaužė ranką ir koja sudavė smūgį į koją, dėl ko šis pargriuvo. Tada, anot jo, atbėgo jo kolega, o jis pamatė kitą vyrą, kuris esą galėjo važiuoti automobiliu, kuris sukėlė eismo įvykį.
„Manau, kad esu padarytas atpirkimo ožiu, nes nebedirbu policijoje“, – sakė jis.
Patrulis: jis priešinosi ir neleido uždėti antrankių
Teisme A. Ulozas aiškino, kad patruliuodamas Vilniaus gatvėmis gavo pranešimą, jog padarę eismo įvykį iš automobilio pasišalino keturi asmenys, buvo nurodyta jų pasišalinimo kryptis. Anot jo, tuo metu, kai buvo gaudomas A. Žemaitis, buvo sulaikyti tik du vaikinai, todėl policijos pareigūnai pagrįstai galvojo, kad ir A. Žemaitis yra tiriamojo įvykio dalyvis, nes jis, kaip ir prieš tai sulaikytieji, nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams sustoti ir bėgo nuo pastarojo, tuo padarydamas teisės pažeidimą ir tokiais veiksmais tik patvirtindamas pareigūnų įtarimą, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir siekia išvengti sulaikymo.
„Ir net tuomet, kai buvo sugautas ir pargriautas ant žemės, priešinosi policijos pareigūnui, neleisdamas uždėti jam antrankių – tokiais savo veiksmais nukentėjusysis A. Žemaitis nesielgė, kaip įprastai elgtųsi niekuo dėtas pareigingas pilietis“, – nurodė buvęs policijos patrulis.
A. Ulozas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad sulaikymo metu pargriovė nepaklususį teisėtiems reikalavimams A. Žemaitį, tačiau neigė, jog jį gulintį ant žemės mušė, sulaužė akinius. „Manęs tuo metu įvykio vietoje nebuvo, jį saugojo kolega, nes aš nubėgau sulaikinėti kitų asmenų“, – policininkas tikino, kad net nežinojo, jog nukentėjusysis įvykio metu nešiojo akinius.
Kad A. Ulozas prieš nukentėjusiuoju pripažintą studentą nevartojo smurto, patvirtino ir kiti sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai. Į jų parodymus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė – vėliau įsiteisėjusiu nuosprendžiu apeliacinis teismas teismas konstatavo, kad nepagrįstai buvo patikėta tik nukentėjusiuoju. O jo parodymai nebuvo nuoseklūs.
„A. Žemaitis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės pažeidėjui sutramdyti, ko pasėkoje galėjo atsirasti nežymus sveikatos sutrikdymas, – nurodė Vilniaus apygardos teismas. – Byloje nėra duomenų, kad A. Ulozas ar bet kuris kitas policijos pareigūnas, veikdami tiesiogine tyčia, siekė pakenkti būtent A. Žemaičiui. (...) Policijos pareigūnas, vykdydamas iš įvykio vietos pasišalinusių keturių asmenų sulaikymą, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad iš įvykio vietos bėgantis A. Žemaitis, kuris nevykdo teisėtų policijos pareigūno reikalavimų sustoti bei priešinasi sulaikomas, nėra vienas iš keturių pasišalinusių iš įvykio vietos asmenų.“
Išvaizda ne visada atitinka realybę
„Aš vykdžiau tarnybine pareigas – asmenį turėjau sulaikyti, nes iš įvykio vietos buvo pabėgusi grupė asmenų, mes tada net nežinojome, kodėl jie bėga, negalėjome žinoti, ką jie slepia – gal narkotikus, ar dar dėl kokių nors kitų priežasčių vengia sulaikymo, – kalbėjo A. Ulozas.
– Vydamasis asmenį pasakiau „stok, policija“, bet jis mano reikalavimams nepakluso, nesustojo, kol galop buvo pargriautas ir sulaikytas. Tai buvo teisėti pareigūno veiksmai, nes niekada iš anksto negali žinoti, ką gali padaryti sulaikomas asmuo – asmens išvaizda ne visada atitinka realybę, savo darbo praktikoje esu patekęs į situacijas, kai gerokai smulkesnis pažeidėjas atsilaikydavo ne tik prieš mane, bet ir kitus pareigūnus.“
Po šio įvykio policijoje A. Žemaičiui buvo iškelta administracinė byla dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nutraukta dėl policininko atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patrulį išteisino, teismas policijai nurodė, jog yra pagrindas administracinę bylą atnaujinti – nors A. Žemaitis ir „buvo sulaikytas per klaidą, nepaneigia jo kaltės dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo.“
Dėl pradėtos administracinės teisenos A. Žemaitis buvo pateikęs daugybę skundų, jis taip inicijavo procesą dėl galimo A. Ulozo poveikio policijos pareigūnams, tačiau nukentėjusiojo pretenzijos buvo atmestos kaip nepagrįstos.
Vilniaus apygardos teismas tokiuose A. Žemaičio veiksmuose įžvelgė siekį paveikti ikiteisminį tyrimą sau naudinga linkme ir tokiu būdu išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės – esą tai patvirtino ir nukentėjusiojo teismui nurodyti argumentai, kad „A. Ulozas neteisėtais veiksmais siekė užgniaužti ikiteisminį tyrimą, jį vilkino, perspėjo, kad bus sunku eiti prieš sistemą, kad jo advokatas nepriklausomai nuo sprendimo apylinkės teisme sutvarkys šį reikalą Vilniaus apygardos teisme, jam nereikės teisinių argumentų, nes yra kitų priemonių, ir jis bus išteisintas.“
Tokia teiginiai neliko nepastebėti teisėjų – išteisindami policininką jie užsiminė, kad policija taip pat galėtų A. Žemaičio atžvilgiu inicijuoti ikiteisminį tyrimą, nes esą jis galėjo nurodyti ne tą pareigūną, kuris jį sumušė.
„Teismas netirs ir nevertins, ar A. Žemaitis, nurodydamas, kad jį sumušė ir akinius demonstratyviais tyčiniais veiksmais sulaužė A. Ulozas, veikė sąmoningai, tokiu būdu siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ar jausdamas asmeninį priešiškumą policijos pareigūnui, inicijavusiam ir dalyvavusiam jo sulaikyme, ar sąžiningai klydo, nurodydamas, kad jį sulaikė, būtent A. Ulozas, į šiuos klausimus turėtų atsakyti ikiteisminis tyrimas“, – nurodoma įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.
Prokuroras: kodėl reikėjo mušti kumščiu?
Prokuroras Darius Čaplikas sutinka, kad sulaikymo metu policijos pareigūnai gali panaudoti jėgą prieš reikalavimų nevykdančius ar besipriešinančius asmenis, tačiau jis nesupranta, kodėl A. Žemaitis buvo mušamas kumščiu, o tai nustatė ekspertai, taip pat nurodė ir nukentėjusysis.
„Taip, policininkas gali panaudoti fizinę prievartą sulaikydamas asmenį, kai aktyviais veiksmais šis vengia sulaikymo, tačiau būtina atkreipti, kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti dedant antrankius, – pabrėžė valstybinis kaltintojas. – Manau, kad A. Žemaitis sulaikymo metu nekėlė tokios realios grėsmės, kad prieš jį būtų galima panaudoti tokią fizinę prievartą“.
Advokatė: ar auka – kerštinga fobijų turinti asmenybė?
Nukentėjusiąjį A. Žemaitį ginanti advokatė Marina Gušauskienė mano, kad A. Ulozo bylą pagal jo skundą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas peržengė ribas, tačiau priimdamas sprendimą neatsakė į pagrindinį klausimą – ar policijos pareigūnas turėjo teisę panaudoti „tokio mąsto fizinę jėgą ir ar ji išvis buvo būtina“.
„Pagrindo panaudoti fizinę jėgą net nebuvo, teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis yra kerštinga fobijų turinti asmenybė, nes siekė išvengti administracinės atsakomybės dėl pareigūnų reikalavimo nevykdymo, – sakė ji. – Todėl būtina pabrėžti, kad nukentėjusysis buvo sulaikytas blogai apšviestame ruože naktį, tai nėra fobija, o kad inicijavo tyrimą ir prašė kuo greičiau jį užbaigti, tai nėra kerštas. Gerai apmokytas policijos pareigūnas turėjo įvertinti savo jėgos panaudojimo intensyvumą ir ar apskritai ją reikėjo naudoti.“
Jai antrino ir kita A. Žemaičio atstovė Ieva Morkienė: „Net jeigu asmuo ir priešintųsi sulaikymo metu, ar 22 trauminių poveikių panaudojimas yra proporcingas toms aplinkybėms? A. Ulozas pripažino, kad nukentėjusysis jam nesipriešino.“
Bet su tokia nukentėjusiojo atstovių pozicija nesutiko A. Ulozą ginantis advokatas R. Merkevičius.
Nuteistas dėl kyšininkavimo
Ar dabar jau buvęs policijos patrulis A. Ulozas pagrįstai buvo išteisintas, galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai paskelbs gegužės pradžioje.
A. Ulozas kitoje byloje yra nuteistas dėl kyšininkavimo – sausį priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad jis su kolega Tomu Urbanavičiumi iš vieno vairuotojo reikalavo, o po to paėmė kyšį.
Šį nusikaltimą policininkai padarė praėjus lygiai savaitei po inicidento su A. Žemaičiu – išvakarėse nukentėjusysis policijai buvo parašęs pareiškimą dėl prieš jį pavartoto smurto.
Kyšininkavimo byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 8 d. A. Ulozas ir T. Urbanavičius Vilniuje, Talino g., sustabdė Nerijaus Radvilos vairuojamą automobilį, kaltindami, kad neva jis vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio, pareikalavo 800 Lt kyšio, kelias dienas skambino N. Radvilai reikalaudami pinigų, nesurinkus reikiamos sumos sumažino sumą iki 500 Lt, vėliau priėmė 210 Lt. N. Radvilos girtumas nebuvo patikrintas alkotesteriu ir informacija apie šį įvykį nebuvo perduota policijos komisariatui.
Šioje byloje A. Ulozas prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėjai tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir jam skyrė 76 MGL (2 862 Eur) baudą. Tuo metu T. Urbanavičiui buvo skirta 118 MGL (4 442 Eur) bauda.