Pasaulyje tai gana paplitusi darbuotojų ir vadovų skatinimo priemonė, plačiai naudojama Skandinavijos šalyse.
Akcijų suteikimo taisyklės
Akcijos darbuotojams būtų suteikiamos vadovaujantis akcijų suteikimo taisyklėmis, kurių rengimo iniciatyvos teisę turi vadovas, valdyba, akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/20 akcijų, taip pat iniciatyvą gali išreikšti ir ne mažiau kaip 1/3 visų darbuotojų.
Gavęs paraišką, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 30 dienų privalo parengti ir pateikti taisyklių projektą svarstyti valdybai, o jei valdyba nesudaryta – akcininkams. Bendrovės vadovo pareiga parengti taisyklių projektą yra nustatyta imperatyviai, t. y. gavęs tinkamą paraišką iš iniciatyvos teisę turinčio subjekto, pvz., darbuotojų, vadovas negali atsisakyti parengti tokį projektą.
Vadovo parengtas projektas, valdybai pateikus pastabas, yra tvirtinamas visuotiniame akcininkų susirinkime.
Sprendimas dėl taisyklių patvirtinimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos.
Parengtos taisyklės būtų skelbiamos bendrovės interneto svetainėje arba sudaroma galimybė bendrovės akcininkams, darbuotojams ar valdybos nariams su jomis susipažinti bendrovės buveinėje.
Nustatyti disponavimo (pvz., perleidimo, įkeitimo) suteiktomis akcijomis suvaržymai turi būti išviešinami juridinių asmenų registre.
Viešumas – vienas galingiausių XXI amžiaus ginklų. Akcininkai ir bendrovės vadovas gali sukurti neįgyvendinamas akcijų suteikimo taisykles, tačiau jas išviešinus toks verslas susidurs su problemomis dėl reputacijos. Kita vertus, sąžiningas ir atviras verslas įgytų papildomų priemonių prisivilioti ir motyvuoti profesionalus.
Startuoliams nemokamos akcijos – utopija?
Remiantis pakeitimais, akcijos gali būti suteikiamos išleidžiant naują emisiją ar perleidžiant bendrovės turimas savas akcijas. Nauja emisija gali būti išleidžiama, jei yra sudarytas atitinkamas rezervas akcijoms suteikti.
Toks reglamentavimas yra visiškai neparankus startuoliams. Neretai verslo pradžioje susiduriama su apyvartinių lėšų stygiumi. Todėl atskiri rezervai, formuojami iš pelno, akcijoms įsigyti ar suteikti didžiajai daliai startuolių yra utopija.
Kita vertus, net ir be šių pakeitimų, esant akcininkų valiai, įstatymas nedraudžia išleisti naują akcijų emisiją ir suteikti teisę konkrečiam darbuotojui įsigyti naujai išleidžiamų akcijų už nominalią vertę.
Nemokamos akcijos – ne tokios jau nemokamos
Deja, čia pakeitimų nėra. Susisiekus su Finansų ministerija paaiškėjo, jog nėra ir iniciatyvų. Vienintelė paminėtina iniciatyva, susijusi su mokestine aplinka apskritai, yra 2017 m. kovo 13 d. paskelbtame Vyriausybės priemonių plane: „Galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimas ir panaikinimas tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos“.
Naikinti lengvatas numatoma 2017 m. IV ketvirtyje.
Remiantis mokesčių administratoriaus paskelbtu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaru, lengvatinėmis sąlygomis (ne rinkos verte) arba nemokamai gautos akcijos yra pripažįstamos pajamomis natūra bei priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir atitinkamai apmokestinamos, t. y. skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.
Atsižvelgiant į tai, jei darbuotojai gauna itin vertingų akcijų neatlygintinai, apskaičiuojami mokesčiai gali sudaryti dideles sumas.
Taigi pagal Akcinių bendrovių įstatymą neatlygintinai suteikiamos akcijos praktiškai gali virsti sunkia mokestine našta.
Atitinkamai nepakoregavus įstatymų bei nenustačius mokestinių lengvatų akcijų suteikimo atvejais, tikėtina, kad gera iniciatyva paskatinti darbuotojus liks tik popieriuje.
